Dėl Afrikinio kiaulių maro savo kiaules išskersti priversti smulkieji Anykščių ūkininkai galės vėl užsiimti kiaulininkyste. Šią žinią ,,Anykštos“ skaitytojams pranešė Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Dainius Žiogelis.
Norintys vėl auginti kiaules turėtų kreiptis į jo vadovaujamą įstaigą.
Nušlavė mažuosius
Iki dabar kiaules galėjo laikyti tik Kavarsko ir Kurklių seniūnijų smulkieji ūkininkai, kitose rajono seniūnijose kiaulės buvo išskerstos. ,,Nors afrikinis kiaulių maras dar visiškai nepasitraukė, kiaules jau galima auginti“, – dėstė D.Žiogelis. Pasak jo, žmonės, iš naujo kuriantys kiaulių ūkius, turės pasirūpinti biosauga. D.Žiogelio teigimu, norint įgyvendinti biosaugos reikalavimus, didelių investicijų nereikia.
,,Tai daugiau suvokimo dalykai. Kiaulių maras iš rajono nepasitraukė, svarbu, kad ūkininkai sugebėtų elgtis taip, jog iš miško neatneštų užkrato į tvartą,“ – dėstė Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas.
2014 metų gruodžio 31 dieną Anykščių rajone buvo 647 kiaulių augintojai, kurie laikė kiek daugiau nei 22 tūkst. kiaulių. Dabar liko tik 40 kiaulių augintojų, o kiaulių skaičius – identiškas tam, kuris buvo prieš kiaulių marą. Mat dauguma kiaulių auginama didžiuosiuose kompleksuose. ,,Vikona“ šiais metais prie Janušavos atidarė naują kiaulidę, kurioje 1500 kiaulių. Dabar rajone penki dideli kompleksai,“ – aiškino D.Žiogelis.
Didžiulis susidomėjimas
Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas, paklaustas, ar yra tikimybė, jog smulkieji ūkininkai vėl ims auginti kiaules, dėstė, kad po to, kai ketvirtadienį portale anyksta.lt išspausdinome žinutę, jog vėl galima laikyti kiaules, jis iš karto sulaukė keturių ūkininkų skambučių. ,,Susidomėjimas didžiulis. Rengsime susitikimus seniūnijose, į kuriuos kviesime ūkininkus, anksčiau laikiusius kiaules, aiškinsime, ką jie turi padaryti, kad ūkis atitiktų biosaugos reikalavimus,“ – sakė D.Žiogelis. Jis priskaičiuoja, kad skirtingu metu kiaules yra laikę per 800 Anykščių rajono ūkininkų.
D.Žiogelis sakė manąs, kad dalis žmonių į kiaulininkystę nebegrįš, tačiau jo tarnyba stengsis agituoti ūkininkus ir jiems įrodyti, kad nėra sudėtinga įgyvendinti kiaulių biosaugos reikalavimus.
Afrikinis kiaulių maras mūsų rajone aprimo, tačiau visai iš jo nepasitraukė. Per du šių metų mėnesius 25 vietose rasti 59 nuo afrikinio kiaulių maro kritę šernai. Medžiotojai sumedžiojo tik 29 šernus, iš kurių 10 buvo užsikrėtę kiaulių maru.
Lietuviui – kiaulės svarbu
Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis ,,Anykštai“ sakė, jog galimybės auginti kiaules suteikimas yra gerai, tačiau ir jis svarstė, jog kas ilgesnį laiką nelaikė kiaulių, į kiaulininkystę gali ir negrįžti.
,,Lietuvos kaimo žmogui, tas ,,pasodybinis“ ūkis buvo ir yra reikalingas. Kai buvo nurodyta išskersti kiaules, nors mokėtos ir išmokos, – žmonės nebuvo patenkinti. Tiesa, kas ilgesnį laiką pabuvo be kiaulių, į kiaulininkystę gali ir nebenorėti grįžti,“ – kalbėjo Žemės ūkio skyriaus vedėjas V.Velikonis.
Vidutiniams vietos nėra
Prieš gerus metus savo kiaules išskerdęs Kavarsko seniūnijos ūkininkas Povilas Patumsis ,,Anykštai“ sakė į kiaulininkystę nebegrįšiąs. Pasak P.Patumsio, nesudėtingi biosaugos reikalavimai yra tik smulkiems ūkininkams, o jei norėsi laikyti daugiau nei dvi paršavedes ir daugiau nei dešimt penimų kiaulių – reikia didelių investicijų.
P. Patumsis laikė Lietuvos vietinės veislės kiaules – turėjo 60 paršavedžių bandą. ,,Mano situacija iš esmės nepasikeitė. Aš ir prieš metus, kai pjoviau kiaules, galėjau investuoti į biosaugą ir išsaugoti bandą,“ – aiškino ūkininkas.
,,Kiaules auginti galės arba labai dideli arba labai smulkūs. Dideliu būti negaliu, o turėti tik kelias kiaules neapsimoka,“ – dėstė P. Patumsis. Jis kalbėjo, kad apskritai nebūtų prasidėjęs su kiaulininkyste, jei būtų žinojęs, kokia ateitis jos laukia. P.Patumsio augintos Lietuvos vietinės kiaulės gali būti laikomos ne tvarte, jos mielai ėda žolę. O saugantis kiaulių maro, riestanosių laikyti lauke nebus galima, nebus galima jų šerti termiškai neapdorotu ėdalu.