POLITIKA
Nemalonumų su jaunaisiais partijos nariais ir pasivijusios „MG Baltic“ galimos politinės korupcijos bylos užkluptus konservatorius ištiko naujos bėdos – ėmė garsiai sproginėti jų tvirtovė Molėtų rajone. Ar konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis valdo padėtį partijoje? Toks klausimas kyla po gaisro Molėtuose – iš partijos išmestas rajono meras Stasys Žvinys, dar anksčiau konservatorių gretas paliko vicemeras Mindaugas Kildišius ir maždaug dvi dešimtys vietos konservatorių.
Šis sprogimas, kurį sukėlė susiriejusios grupuotės, brendo ilgai, o partijos vadovybė apie kaistančią padėtį žinojo. Bet dabar G.Landsbergis tepaskelbė, kad išmesdami merą iš partijos jo politiniai bendražygiai pasielgė neišmintingai, ir sudarė specialią taikdarių grupę. Vienoje barikadų pusėje – meras S.Žvinys ir vicemeras M.Kildišius, kitoje partijos skyriaus pirmininkas Saulius Jauneika, skyriaus vicepirmininkas, buvęs Molėtų meras ir Seimo narys Valentinas Stundys. Trintis tarp jų vyko seniai, bet kulminaciją pasiekė prasidėjus kandidato į merus atrankos procedūroms. Vytautas Bruveris – „Peštynės – Molėtuose, guzai – Vilniuje“. LIETUVOS RYTAS
Vizito į Vašingtoną metu prezidentė Dalia Grybauskaitė mūsų užsienietiškos ir valdiškos žiniasklaidos buvo taip smarkiai išliaupsinta, jog pašalinis stebėtojas galėjo pagalvoti, kad netyčia įsijungė Šiaurės Korėjos televiziją ar pakliuvo į Brežnevo laikų „sovietinį rojų“. Bene labiausiai prezidentę liaupsino korupcija įtariama valdiška televizija LRT. Jaunutė vedančioji po tiesioginio reportažo iš Vašingtono nėrėsi iš kailio, pamiršdama klausimus studijos svečiams ir tiesiog springdama susižavėjimo šūksniais: „juk akivaizdu, kad mūsų prezidentė yra regiono lyderė!“, „ar jūs matėte, kaip ji kalbėjo!„
Nors nieko ypatingai svarbaus ir išskirtinio nebuvo nei parodyta, nei pasakyta. Po JAV ir Baltijos šalių viršūnių susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje D.Trampas padėkojo Baltijos valstybėms už gražius santykius ir pasveikino jas šimtmečio proga. Tuomet prezidentas palengva perėjo prie jam svarbių reikalų ir pažymėjo, jog JAV yra įsipareigojusi ginti trijų Baltijos valstybių suverenitetą ir piliečius. Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė pasakė, kad Baltijos šalių ir JAV partnerystė yra nedaloma ir tvirta, o saugumas yra svarbus visiems. D.Grybauskaitė užsiminė apie tolesnę NATO raidą ir tai, kad bendromis jėgomis JAV ir Baltijos šalys turi prisidėti prie taikos pasaulyje stiprinimo. Ričardas Čekutis – „Lietuvos misija: išgelbėti JAV“. VAKARO ŽINIOS
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tampa dviguba valstybės paslaptimi. Jau ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos. Tuo įsitikinęs Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila. Jam niekaip nepavyksta Generalinės prokuratūros įtikinti pasidomėti prezidentės praeitimi. Net kai už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Z.Vaišvila kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Signataras prašė iš Valstybės Saugumo departamento bei Antrojo operatyvinių tarnybų departamento išreikalauti medžiagą, kuri per šį laiką buvo surinkta atsakant į Z.Vaišvilos klausimą, kokią grėsmę nacionaliniam saugumui daro pati Lietuvos prezidentė.
„Šie metai Seimo paskelbti ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 30-mečio metais. Kaip Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys galiu pasakyti, kad tuo metu Lietuvos žmonės gyveno didžiule viltimi pamatyti Lietuvą laisvą. Kodėl žmonės tuomet mumis patikėjo? Visų pirma tuo metu meluoti žmonėms taip, kaip dabar tai akiplėšiškai daro Lietuvos valstybės vadovė ir saugumo struktūros, buvo neįsivaizduojamas dalykas. Šiandien sovietinės kariuomenės valstybėje neturime. Bet patikėkite, šiandien visi šie garsiai rėkiantys pseudopatriotai daro viską, kad Lietuva taptų dar viena karo veiksmų zona“, – sako Z.Vaišvila. Justina Gafurova – „Prezidentės praeitis po devyniais užraktais“. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Kultūros ministerija sulaukė vos dviejų kandidatų, norinčių tapti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovu, paraiškų. Šiuo metu laikinai vadovo pareigas einanti Jurgita Skiotytė-Norvaišienė mano, kad potencialius kandidatus greičiausiai atbaidė aukštai pakelta kokybinė teatro kartelė. Nors paraiškų teikimo terminas baigėsi praėjusią savaitę, o kandidatų tuo metu buvo vos vienas, paštu į Vilnių vakar atkeliavo dar viena paraiška.
Kultūros ministrės patarėjas Arūnas Malinovskis teigė, jog kandidatų skaičius konkurso tvarkai įtakos nepadarys ir maždaug po mėnesio išaiškės, ar teatras turės naująjį vadovą. „Šiuo metu ministrės įsakymu sudaroma komisija, kuri visų pirma susipažins su kandidatų siūlomu teatro veiklos planu, tuomet vyks pokalbiai su jais ir galiausiai vertinimas. Jei kandidatai surinks mažiau nei 60 procentų visų balų, bus skelbiamas naujas konkursas, jei abu kandidatai surinks daugiau nei 60 proc., konkursą laimės tas, kuris surinks daugiau balų“, – sako A. Malinovskis. Rūta Žukė – „Muzikiniam teatrui vadovauti panoro du kandidatai“. VAKARŲ EKSPRESAS
Klaipėdos miesto savivaldybės naujiena, jog šiais metais mieste bus įrengtos 5 modernios vaikų žaidimų aikštelės, visai nenudžiugino vaikus auginančių tėvų. Svarstoma net rinkti parašus ir reikalauti esamų šimtų vaikų žaidimų aikštelių priežiūros, mat jas, kaip nesaugias, užsimota paprasčiausiai išmontuoti. Klaipėdos miesto savivaldybė parengė trimetę programą, pagal kurią kasmet bus įrengiama po penkias naujas vaikų žaidimų aikšteles viešosiose erdvėse.
Pirmąsias aikšteles ketinama sumontuoti jau šiais metais. Teigiama, kad jos atsiras Klaipėdos senamiestyje ir istorinėje miesto dalyje, tačiau pažvelgus į sąrašą matyti, jog senamiestyje aikštelių įrengti nenumatyta. Aikštelės suplanuotos naujuosiuose rajonuose. Vaikų žaidimų aikštelės, esančios arčiau nei 20 metrų nuo gatvės, privalo būti aptvertos. Panašu, jog remontuoti žaidimų aikštelių valdžia nemato prasmės, nes jos vis tiek neatitiks šiuo metu galiojančių higienos normų. Jurga Petronytė – „Tėvai sumišę: užsimota naikinti žaidimų aikšteles“. VAKARŲ EKSPRESAS
Praėjusią savaitę interneto svetainėje Peticija.lt grupės pakruojiečių iniciatyva paskelbtas viešas tekstas „lšėjimui iš darbo NE“, raginantis paliekančią pareigas Pakruojo Juozo Pakalnio muzikos mokyklos direktore Nijolę Pupinienę persigalvoti. Taip į viešumą išsiveržė mokykloje kaistančios aistros. Į įvykius įsitraukė ir Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas, jo žmona dirba šioje mokykloje. Už direktorę šimtai parašų Peticijoje „Išėjimui iš darbo NE“ teigiama, kad direktorė Nijolė Pupinienė išeina iš darbo ne dėl savo kompetencijos trūkumų.
Per kelias dienas peticiją pasirašė 392 žmonės, nuo moksleivių iki senjorų – dalis muzikos mokyklos pedagogų, kai kurie mokiniai bei jų tėvai, verslininkai, kultūros, švietimo ir kitų įstaigų darbuotojai, renginių lankytojai, politikai. Peticijos, palaikančios konkretų žmogų ir tokio Visuomenės aktyvumo Pakruojyje iki šiol nebūta. Nė vienas, pasirašęs po pateiktu tekstu, paliko ir komentarų. Kai kuriuose užsimenama apie asmenis, savo tikslų siekiančius nesąžiningais būdais. Janina Šaparnienė – „Skandalas sukėlė pilietinę akciją“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
TEISĖTVARKA
Islamabade Aukščiausiame teisme prieš kelias dienas kaunietė Maimouna Liškauskaitė, po septynerių metų kančių ir paieškų vėl išvydo tris savo nepilnametes dukteris. M.Liškauskaitės vargai prasidėjo, kai 2010 metais Jungtiniuose Arabų Emyratuose jos buvęs sutuoktinis pakistanietis pagrobė jųdviejų dukteris ir su jomis dingo. Visus tuos metus kaunietė neprarado vilties, nenuleido rankų ir ieškojo teisybės teismuose. Prieš trejus su puse metų Dubajaus teismas nusprendė, kai mergaitės turi augti su motina.
Prireikė daug laiko, kol pavykę rasti besislapstantį vyrą, atplėšusį nuo motinos tris dukteris. Prieš keletą dienų Pakistano aukščiausiasis teismas pradėjo nagrinėti 37 metų M.Liškauskaitės prašymą atiduoti jai vaikus. Teisėjas Chaudhrywas Faisalas Hussainas nurodė į teismą pristatyti lietuvės dukteris, kurioms 13, 11 ir 9 metai. Toks nurodymas buvo pateiktas buvusiam kaunietės vyrui Jamshidui Siddiąue. Motinos ir jos dukterų susitikimą gaubė įtampa. Paklausta, ar mergaitės buvo susitikusios su savo mama, viena jų ištarė: „Aš jos nepažįstu“. Mergaitė paprašė, kad susitikime dalyvautų ir tėvas. Aušra Pilaitienė – „Lietuvė po 7 metų išvydo savo pagrobtas dukteris“. LIETUVOS RYTAS
Teisme subliūško dar viena byla, kurią Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra buvo iškėlusi medicinos darbuotojui. Šįkart išteisintas Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas valdymui ir ekonomikai 51 metų Rolandas Tatoris. Jis buvo kaltinamas dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Paklaustas, kodėl atsidūrė teisiamųjų suole, R.Tatoris spėliojo, kad jį pagriebė paskui dabar jau buvusį ligoninės direktorių Ivaną Dorošą besitęsiantis šleifas. Kai susitepa vadovas, kai kam nešvarūs atrodo ir jo pavaldiniai.
Skaudų antausį Panevėžio apylinkės teisme dėl R.Tatorio išteisinimo patyrę prokurorai žadėjo nuosprendį skųsti. Bylą teismui perdavę prokurorai įtarė, kad prieš ketverius metus dėl direktoriaus pavaduotojo R.Tatorio veiksmų ligoninė už įsigytą diagnostikos įrangą sumokėjo gerokai brangiau, nei ji kainavo. Taip pat buvo įtarta, kad jis rėmė vieną savo pažįstamo įmonę. Išteisinamajame nuosprendyje rašoma, kad nenustatyta, jog už pirkinį buvo permokėta. Net ir perkant įrangą iš gamintojo atstovo Lietuvoje, o ne per tarpininką, kaina liktų panaši. Darius Krasauskas – „STT agentų ir prokuratūros kaltinimai – nieko verti“. LIETUVOS RYTAS
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras vien pernai suteikė pagalbą beveik 400 aukų. Tarp jų – žmonės, nukentėję nuo darbinio išnaudojimo. Pasak specialistų, suteiktos pagalbos mastas toli gražu neatspindi tikrojo išnaudojimo skaičių. Mūsų tautiečiams, nukentėjusiems nuo Anglijos, Norvegijos ar Olandijos „darbdavių“, dažnai gėda kreiptis į teisėsaugą.
„Visoje Europoje girdime, kad aukos labai sunkiai kreipiasi pagalbos, o Lietuvoje galbūt nėra tokios kultūros, nepasitikima policija, socialinėmis tarnybomis. Daugiausia darbinį išnaudojimą patiria vyrai. Pastebime, kad auka iki paskutinės akimirkos niekur nesikreipia, laukia, gal pasikeis darbo sąlygos, gal bus išmokėtas atlyginimas. Beje, aukos labai sunkiai ir parodymus duoda. O jeigu ryžtasi bendradarbiauti su teisėsauga, tai tyrimai tęsiasi metų metus“, – sako Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. Edita Siavris – „Gėda pripažinti, kad esi vergas“. VAKARO ŽINIOS
Kauno apskrities policijos autoūkio garažų aikštelėje išrikiuota šešiolika naujų „VW Transporter“ autobusiukų. Planuojama, kad šie į miesto gatves išriedės jau kitą savaitę. Pareigūnai neslepia seniai laukę policijos reikmėms pritaikytų automobilių. Automobiliai bus skirti veiklos ir reagavimo padaliniams. Dešimt automobilių liks Kauno mieste, likusieji bus skirti kitiems Kauno apskrities komisariatams.
Visi „VW Transporter“ keturiais varomaisiais ratais, automatinėmis greičio dėžėmis. Nauji policijos automobiliai šiek tiek paaukštinti, tad vidutinio ūgio klientai galės vaikščioti išsitiesę. Šiuo metu rūpinamasi visa automobilio komplektacija, į kurią įeina „stop“ juostos, gelbėjimo įrankių krepšys, speciali priemonė „ežys“ neklusniam pažeidėjui sustabdyti. Automobilio gale įrengtos dvi vietos sulaikytiesiems vežti į areštinę. Automobilyje stacionariai įmontuotos trys kameros, kurios fiksuos vaizdą iš priekio, galo ir viduje. Naujasis automobilis jau buvo pristatytas pareigūnams, jis buvo testuojamas ir atrodo, kad pasiteisino. Diana Krapavickaitė – „Kauno policijai – nauji automobiliai“. KAUNO DIENA
