POLITIKA
Valstybė, kurioje jaustumėmės laimingi, o aplinkiniame pasaulyje turėtume daugiau draugų nei priešų. Tokią Lietuvos viziją ne tik piešia, bet ir yra pasiryžęs įgyvendinti Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius ambasadorius Vygaudas Ušackas.
Interviu „Lietuvos žinioms“ V. Ušackas pažymėjo, kad po septynerių su puse metų Kabule ir Maskvoje, kur vadovavo Europos Sąjungos (ES) diplomatinėms atstovybėms, praėjusį rudenį grįžo į Lietuvą, nes nori pasidalyti sukaupta patirtimi, įkvėpti žmones laiminčios Lietuvos vizija. Jei įsitikins, kad jo idėjos uždega, V. Ušackas planuoja kandidatuoti kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Savo valstybės ateities strategija V. Ušackas pasidalys ir rytoj vyksiančioje „Lietuvos žinių“ konferencijoje „Lietuvybės kodas“, kuri nubrėš naujojo Lietuvos šimtmečio raidos kryptis. Aušra Lėka – „Keliai į laiminčią Lietuvą“. LIETUVOS ŽINIOS
Šiurpiausią dvigubos pilietybės idėją Lietuvai jau veja kita – elektroninio balsavimo. Teisingumo ministerija, tiesa, su jau buvusia vadove Milda Vainiute, stūmė kuo skubiau sukurti balsavimo internetu sistemą. Jos sukūrimui buvo atseikėti 2 mln. eurų. Palyginti, e.sveikatai sukurti išleista 40 mln. eurų, ir ji vis dar brokuota. Tad apie sąžiningus rinkimus liks tik pasvajoti. O gal viskas daroma tik dėl to, kad emigravę tautiečiai galėtų likusiems Lietuvoje valdžią išrinkti nė nepakilę nuo sofos?
Teisingumo ministerija uoliausiai dirba elektroninio balsavimo klausimu. Net ir Vyriausybei jau buvo pateiktas Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas. Vyriausybė pritarė, nors nuomonės ir išsiskyrė. Štai sveiko proto nepraradęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas neslepia skeptiškai vertinantis galimybę suteikti piliečiams teisę balsuoti internetu. Justina Gafurova – „Valdžią išrinks už mus“. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS) ir Raseinių rajono savivaldybė netrukus ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią bus įamžintas 20 tūkst. kovose su sovietiniais agresoriais žuvusių Lietuvos partizanų atminimas. Raseinių rajone, ant Kryžkalnio kalvos, netoli jau baigiamos statyti koplyčios, po metų kitų turėtų iškilti paminklas į partizaninę kovą su sovietų okupantais pakilusiems ir galvas už Lietuvos laisvę padėjusiems vyrams bei moterims.
Šiems kovotojams ketinama statyti memorialą. Jį sudarytų 25 metrų aukščio obeliskas, vaizduojantis į žemę įsmeigtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikų kalaviją, atminimo siena, kurioje būtų įrašyti visų žuvusių Lietuvos partizanų vardai, ir nežinomo partizano kapas. Raseinių rajono meras Algirdas Gricius „Lietuvos žinioms“ sakė, kad balandžio 26-ąją vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje vietos politikai turėtų jam patikėti savivaldybės vardu pasirašyti sutartį su LLKS vadovu Giedriumi Gatavecku dėl Kryžkalnio memorialo. Daiva Baronienė – „Kryžkalnyje partizanus įamžins kalavijas“. LIETUVOS ŽINIOS
SVEIKATA
Lietuvoje bus atliekamas pirmosios pasaulyje žmogaus venų auginimo technologijos naudojant paties paciento ląsteles klinikinis tyrimas. Ši ambicingą žmogaus audinių inžinerijos projektą jaunai lietuvių biotechnologijų įmonei „Froceth“ patikėjo technologijos autoriai – švedų bendrovė „Verigraft“ iš Geteborgo.
„Patvirtinus technologiją Lietuva bus pagrindinė šalis, kurioje lėtiniam venų nepakankamumui gydyti bus naudojamos personalizuotu audinių inžinerijos būdu sukurtos venos, – sakė „Lietuvos žinioms“ įmonės „Froceth“ steigėja ir direktorė Agnė Vaitkevičienė. – Lėtinis venų nepakankamumas – dažna liga Lietuvoje ir visame pasaulyje, todėl šis inovatyvus gydymas yra labai aktualus.“ Švedų bendrovės „Verigraft“ sukurta technologija leidžia laboratorijoje pagaminti žmogaus venos atitikmenį. Ji užauginama ant natūralaus karkaso naudojant paties žmogaus ląsteles – visą jų kompleksą venos su vožtuvu audiniui sukurti. Milda Kniežaitė – „Sveikti padės paties paciento ląstelės“. LIETUVOS ŽINIOS
TEISĖTVARKA
Korupcinę politikų ir koncerno „MG Baltic“ bylą narpliojantiems teisėsaugininkams pradėjus šio proceso dalyviams įteikinėti kaltinamąjį aktą, užkulisiniai žaidimai ne tik įgavo naują pagreitį, bet ir persikėlė į aukštesnį lygį. Bylos perdavimo teismui išvakarėse dėl mesto šešėlio teisintis teko ir generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui.
Vakar prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba patvirtino, kad plačiai aptarinėjamoje byloje proceso šalims įteiktas kaltinamasis aktas. Šiandien 108 tomų byla bus perduota Vilniaus apygardos teismui. Kaltinimai pareikšti Eligijui Masiuliui (daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšio paėmimu), Gintarui Steponavičiui (15 tūkst. eurų), Šarūnui Gustainiui (per 8 tūkst. eurų), Vytautui Gapšiui (per 27 tūkst. eurų) ir Raimondui Kurlianskiui. Darbo partija kaltinama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu. Darius ČIUŽAUSKAS – „Ar pavyks pasodinti bent vieną?“. VAKARO ŽINIOS
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas lieka dirbti Vyriausybėje, kol savo žodį tars jo šeimos ūkininkavimo aplinkybes tirianti teisėsauga. Tada premjeras Saulius Skvernelis žada principingai vertinti ministro tolesnės karjeros galimybes. Su B. Markausku vakar popietę bendravęs Vyriausybės vadovas tikino gavęs visus jį dominusius atsakymus. Tačiau informacijos galutiniam sprendimui priimti esą pritrūko. Ją turėtų pateikti ministro šeimos ūkininkavimo aplinkybių tyrimą pradėjusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Generalinė prokuratūra.
Procesas turėtų trukti apie 10 dienų. B. Markauską trauktis iš pareigų ragino tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek Seimo opozicija, kuri dar vakar, jei šis neatsistatydintų, grasino surengti interpeliaciją ne tik ministrui, bet ir premjerui. Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) savo deleguotą atstovą gina visomis išgalėmis. Raimonda Ramelienė – „Ministro kėdė kliba, bet negriūva“. LIETUVOS ŽINIOS
Vieni pokalbiai įrašyti neteisėtai, kitų neįmanoma suprasti. Dvi buvusių bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovų bylas per porą savaičių užvertęs Aukščiausiasis teismas negailėjo priekaištų sekliams. Kiek dar teismo sprendimų turės išklausyti buvęs bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovas Darius Norkus, kol galutinai išgirs – jis išteisintas ar nuteistas?
Tik dešimt mėnesių „Vilniaus vandenims“ vadovavęs D. Norkus dėl taip ir neįrodytos korupcijos aiškinasi jau aštuonerius metus. Vakar jis dar kartą išgirdo, kad yra išteisintas, – tokį sprendimą priėmė Aukščiausiasis teismas (AT), dar kartą užvertęs 2009 metais pradėtą tirti bylą. Ji tris kartus buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme ir tiek pat Aukščiausiajame teisme. AT teisėjų kolegija darsyk pripažino, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų slapta dalyti įrašai tokios prastos kokybės, kad jų negalima laikyti įrodymais. Milda Kuizinaitė – „Vandens tiekėjų byla – užburtame rate“. LIETUVOS RYTAS
Ar Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), pripažinusi, kad aplinkos ministras Kęstutis Navickas nepažeidė įstatymo, galėjo tyrimą sufalsifikuoti? Toks klausimas kyla gavus tyrimo projekto kopiją. Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje dienraštyje spausdinta publikacija „Ministro buvusiam darbdaviui – milijonai“. Joje konstatuota, kad aplinkos ministro įsakymu, kurį pasirašė jį pavaduojantis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, K. Navicko buvusiai darbovietei „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF) projektui vykdyti skirta 5 mln. eurų. Iš kurių 3 mln. eurų iš ES lėšų ir 0,4 mln. eurų iš šalies biudžeto.
Konstatuota, kad K. Navickas 2017 m. vasaros pradžioje dalyvavo diskusijoje, kurią, vykdydamas milijoninės vertės projektą, BAF surengė Šilutėje. Seimo narės Ingrida Šimonytė ir Radvilė Morkūnaitė- Mikulėnienė kreipėsi į VTEK prašydamos ištirti, ar tuo aplinkos ministras nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo. Valdas Kvedaras – „Kaip etikos sargai ministro mundurą išvalė“. KAUNO DIENA, KLAIPĖDA
Tiek Lietuvos, tiek kaimynės Baltarusijos pasieniečiai pastebėjo, kad atšilus orams daugėja bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Tai daro migrantai iš Azijos šalių – jie mėgina per mūsų šalį patekti į turtingesnes Vakarų valstybes. Guodžia tik tai, kad pastaraisiais metais tokių bandymų mažėja, nes Lietuva yra sugriežtinusi savo sienų kontrolę ir toliau žengia šiuo keliu.
Šalčininkų rajone pasieniečiai sulaikė penkis migrantus iš Vietnamo ir jų vedlį, čečėnų tautybės Rusijos pilietį. Kaip praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), vidurnaktį Varėnos pasienio rinktinės Purvėnų užkardos pasieniečiai prie Šalčininkų rajono Tausiūnų kaimo vaizdo stebėjimo įranga užfiksavo grupę įtartinų asmenų. Pažeidėjai draudžiamoje vietoje perbrido Ditvos upelį ir lėtai patraukė į mūsų šalies gilumą. Minėtu vandens telkiniu eina Lietuvos ir Baltarusijos siena. Kazys Kazakevičius – „Pavasarį atkuto neteisėti migrantai“. LIETUVOS ŽINIOS