POLITIKA
Santykius su Rytų kaimynais drauge su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi bei keliais ambasadoriais pirmadienį aptaręs Premjeras Saulius Skvernelis patikino, kad jo ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija Rusijos atžvilgiu neprieštarauja viena kitai, – rašo „Lietuvos žinios“. Prieš susitikimą Vyriausybėje S. Skvernelis akcentavo, kad santykiuose su Rusija svarbu nepažeisti pamatinių principų – žmogaus teisių, tarptautinių susitarimų bei teisės normų. „Tos pozicijos labai aiškiai ir griežtai laikausi“, – teigė premjeras. L. Linkevičius po renginio pareiškė, kad Lietuva neturi priežasčių keisti politinę laikyseną Rusijos atžvilgiu. Pasak ministro, kalbėta apie praktinį lygmenį, „kuriame yra daug ką nuveikti, o kokių nors mūsų politinės laikysenos korekcijų nėra“. Santykių su Rusija atšilimas, ministro žodžiais, galimas tik šios šalies iniciatyva.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Lauryno Jonavičiaus teigimu, pasitarimas Vyriausybėje neturėtų stebinti, nes premjeras taip pat yra užsienio politikos vykdytojas. „Be to, Rytų partnerystė yra vienas mūsų užsienio politikos prioritetų. Kyla klausimas, kodėl susitikimas surengtas tik dabar“, – svarstė politologas. Šių metų pradžioje S. Skvernelis paragino atnaujinti politinius kontaktus su Rusija. Prezidentė tokią premjero poziciją sukritikavo. Raimonda Ramelienė – „Santykių vektorius lieka nepakitęs“. LIETUVOS ŽINIOS
Politikos eksperto Kęstučio Girniaus nuomone, šis S. Skvernelio surengtas susitikimas – šiokia tokia provokacija, prezidentės paerzinimas, – rašo „Lietuvos rytas“. Kitaip nei S. Skvernelio kritikai, politologas nebuvo linkęs baimintis jo siūlomų politinių kontaktų su Maskva. „Ilgai apie save kalbėjome kaip apie tiltą tarp Rytų ir Vakarų, nors tai, mano požiūriu, buvo savęs pervertinimas. Tačiau bet kokiu atveju esame kaimynai, o kontaktai iš principo yra gerai. Kas atsitiktų, jei L. Linkevičius būtų priverstas nors retkarčiais susitikti su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu? Ko gi čia bijoti? Juk nepaims mūsų ministro įkaitu. Kaip ir nereikėtų bijoti, jog tuos susitikimus galėtų panaudoti rusų propaganda. Juk mes juos nušviestume kitaip“, – sakė K. Girnius. Vytautas Bruveris – „Kibirkštys – ir prie užsienio politikos vairo“. LIETUVOS RYTAS
Seimo kanceliarijos Finansų skyrius paskelbė, kaip seimūnams pirmąjį šių metų ketvirtį sekėsi leisti lėšas, skirtas parlamentinėms išlaidoms. Šįkart sekėsi gana prastai: išleisti 282 tūkst. eurų. Tačiau ir tai yra labai daug, nes tikrų parlamentinių išlaidų seimūnai turėjo tik nuo kovo 10-osios, kai prasidėjo pavasario sesija, – rašo „Vakaro žinios“. Šiuo metu eilinis parlamentaras, nevadovaujantis frakcijai, komisijai, komitetui ar kitam Seimo padaliniui, be priedų „už valstybei ištarnautą laiką“ uždirba 2 570,5 euro. Be to, per mėnesį kiekvienam parlamentarui galima išleisti sumą, paskaičiuotą šalies vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui (VMDU). Sausį ir vasarį ši suma siekė po 850,8 euro, tad per ketvirtį kiekvienas parlamentaras disponavo suma, lygia 2 586,4 euro. Padori sumelė.
Nepaisant to, kad į sesiją seimūnai susirinko tik kovo 10-ąją, penki jų sąskaitas išlaižė iki dugno: Kęstutis Bartkevičius, Arūnas Gumuliauskas, Česlavas Olševskis, Dovilė Šakalienė bei Jonas Varkalys. Algimanto Kirkučio sąskaitoje liko nepaliesti 58 centai – lygiai tiek pat, kiek ir Arvydo Nekrošiaus. Povilas Urbšys paliko 31 centą, o Andriejus Stančikas – net 4,18 euro. Kiti paliko dar daugiau, tačiau daugumos parlamentarų išleistų pinigų suma viršijo 2 000 eurų. Nė cento neišleido tik Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė bei Ona Valiukevičiūtė, tačiau pastaroji Seime prisiekė tik kovo 10-ąją. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad seimūnai apetitus gerokai apmalšino. Danas Nagelė – „Seimūnai mėgsta leisti pinigus“. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Kaune, Jonavos gatvėje ruošiamas naujas „Kauno akcentų“ projektas. Čia bus įgyvendinta Tado Vosyliaus idėja „Lenktynės“. „Skulptūros žirgai išsidėstys puslankiu ir žiedo kraštu, darbus planuojame užbaigti vasarą“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas. Neseniai viešosiose laikinosios sostinės vietose buvo įgyvendintos net kelios „Kauno akcentų“ idėjos. Kauniečiai ir miesto svečiai jau gali keliauti Šv. Jokūbo keliu, kuris pažymėtas kriauklėmis. Taip pat galima saugiau prirakinti dviračius prie fotoaparato objektyvus primenančių stovų Rotušės aikštėje ir priešais Kauno arkikatedrą baziliką. Edita Radzevičiūtė – „Kas vyksta Kauno pilies žiede?“ KAUNO DIENA
Dėl ketinimų pertvarkyti aukštąsias mokymo įstaigas Lietuvoje Klaipėdos universiteto (KU) archeologų povandenininkų planai nenukentėjo – netrukus mokslininkai vyks ieškoti Rėkyvos ežere dingusio lėktuvo, o vėliau bus ieškoma prieš 8-10 tūkst. metų nuskendusių krantų, buvusių miškų ir žmonių pėdsakų, – rašo „Vakarų ekspresas“. Šiauliuose Karinėms oro pajėgoms KU atstovai yra įsipareigoję iš Rėkyvos ežero ištraukti karinio lėktuvo, kuris sudužo 1930 metais, liekanas. Kiti projektai tik prasideda. Vienas jų yra „Baltic Rim“ projektas, kuriame Lietuva dalyvauja kartu su Danija, Suomija, Vokietija, Lenkija, Švedija. Jo metu turi būti nustatytas ir registruotas povandeninis kultūros paveldas – įvairiu laikotarpiu nuskendę laivai, ir galimai buvusios užlietos gyvenvietės.
Kitam Mokslo tarybos projektui „Mezolitoneolito žmonės ir Baltijos jūra: reliktiniai krantai ir gyvenvietės po vandeniu ir krante“, finansuojamam iš Europos socialinio fondo lėšų, vadovaujančio profesoriaus Vlado Žulkaus teigimu, bus ieškoma prieš 8-10 tūkst. metų nuskendusių krantų, buvusių miškų ir žmonių pėdsakų. Jūros dugnas bus tiriamas ties Juodkrante, Klaipėda, Palanga ir Šventąja. Iki 2021-ųjų jūroje tikimasi identifikuoti užlietus reliktinius kraštovaizdžius, nustatyti klimato kaitos periodus ir augmenijos raidą, gyvūnijos ir žmonių migracijos į dabartinės Lietuvos teritoriją kryptis. Dalia Bikauskaitė – „Jūroje ieškos nuskendusių krantų“. VAKARŲ EKSPRESAS
Sekmadienį Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje vyko šventinis koncertas „Susitikę dainoje“, skirtas Nebraskos universiteto Omahoje ir Šiaulių universiteto bendradarbiavimo 20-mečiui pažymėti. Jo metu paskelbta Lietuvos nacionalinio kultūros centro nominacija „Geriausias suaugusiųjų choras ir vadovas“, šiauliečių chorui „Studium“ ir jo vadovei doc. Birutei Janonienei įteikta „Aukso paukštė“. Teigiama, jog Nebraskos universiteto Omahoje ir Šiaulių universiteto santykiai yra išskirtinis pavyzdys, kaip palaikyti kultūrinius ryšius tarp bendradarbiaujančių miestų. Teresė Hokienė – „Aukso paukštė – jau Šiaulių universiteto choristų rankose“. ŠIAULIŲ NAUJIENOS
SVEIKATA
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) pirmą kartą nuo gegužės iki rugpjūčio stažuotis atvyksta iki 30 medicinos studentų iš Jungtinių Valstijų. Praėjusių metų pabaigoje KUL pasirašė bendradarbiavimo sutartį su St. Mary’s mokymo institutu, registruotu „Atlantis“ vardu, iš Arlingtono, Virdžinijos valstijos, JAV. Pasak KUL vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio, instituto „Atlantis“ tikslas – organizuoti angliškai kalbančių šalių medicinos studentų (pirmiausia JAV, taip pat Kanados, Jungtinės Karalystės ir Australijos) vasaros praktiką aukšto lygio gydymo įstaigose Europoje. „Kad tokio pobūdžio organizaciją domina Lietuva, yra didelis mūsų šalies ir mūsų ligoninės įvertinimas“, – sakė ligoninės vadovas. Sandra Lukošiūtė – „Ligoninėje – praktikantų desantas iš Amerikos“. KLAIPĖDA
TEISĖTVARKA
Nors naktimis sulaikyti neblaivūs trumpam laikui išsinuomotų automobilių vairuotojai policijos pareigūnams – kasdienybė, apie apribojimus jiems pradėta kalbėti tik po tragiškos avarijos, įvykusios naktį į sekmadienį, – rašo „Lietuvos rytas“. Neblaivus į taksi galą išsinuomotu automobiliu atsitrenkęs 55 metų Raimundas Savukynas teismo lauks laisvėje, Vilniaus miesto apylinkės teismas jam nurodė nešioti apykoję. Nauji apribojimai gresia ir trumpalaikės automobilių nuomos bendrovei „CityBee“. Iškart po nelaimės Vilniuje politikai prakalbo apie būtinybę nuomojamuose automobiliuose įrengti alkoblokus – prietaisus, kurie neblaiviam vairuotojui neleidžia užvesti automobilio. Keisti įstatymus ir griežtinti trumpalaikės automobilių nuomos sąlygas jau artimiausiame Seimo posėdyje žada siūlyti Seimo narys Julius Sabatauskas.
Avarija, kurią sukėlė R. Savukynas, sekmadienį paryčiais įvyko Vilniuje, Laisvės prospekto ir T. Narbuto gatvės sankryžoje. Įtariama, kad neblaivaus vairuotojo vairuojamas automobilis „Volkswagen Golf“ visa jėga rėžėsi į taksi automobilio „Toyota Prius“ galą, kai jis buvo sustojęs laukti žalio šviesoforo signalo. Ant galinės sėdynės sėdėjusi 26 metų mergina žuvo iš karto, šalia sėdėjęs metais vyresnis jos draugas patyrė stuburo sužalojimų ir gydomas ligoninėje. Nesunkiai sužalotas ir taksistas. „Toyota Prius“ visiškai sumaitotas. Avariją sukėlęs vyras traumų išvengė, jam nustatytas 1,51 promilės girtumas. Milda Kuizinaitė – „Po žūties – spąstai automobilių nuomotojams“. LIETUVOS RYTAS
