Netiksi laikrodis, pavargo rodyklėlės
Ir tu, širdie darbštuole, pavargai.
Prašvitus aušrai, bundant vyturėliams,
Ant saulės spindulio į Amžinybę išėjai…
Netekome ilgametės Ažuožerių mokyklos mokytojos, direktorės Elenos Vildžiūtės – Skrebūnienės.
Gimė Elena 1922 m. rugpjūčio 20 dieną ūkininkų šeimoje Beinoriškių kaime, Kavarsko valsčiuje. Mokėsi Anykščių progimnazijoje, Ukmergės mokytojų seminarijoje. Baigusi dirbo katechete Dabužių ir Vaišviliškių mokyklose.
1949 m. atvyko į Ažuožerių pradinę mokyklą. Medinį pastatą rado nuniokotą, be langų, su vėjo plaikstomu atverstu dienynu ant stalo. Reikėjo pradėti darbą. Pagalbos sulaukė iš mokinių tėvų, Švietimo skyriaus.
Velionės rūpesčiu greitai atgijo gyvenimas mokykloje. Šalia tiesioginio darbo ji organizavo ir vadovavo mokyklos kapelai, šokių kolektyvui, režisavo vaidinimus, įvairias šventes.
Elenutei vadovaujant, pradėtas statyti mūrinis priestatas, kuriame įsikūrė jau septynmetė, o vėliau ir aštuonmetė mokykla. Išaugo mokytojų ir mokinių skaičius.
Kad nusipelnytum Mokytojos vardo, reikia būti išskirtinei. Tokia ir buvo Elena: rūpestinga, reikli mokytoja, patyrusi šeimininkė, išmani gėlininkė, daržininkė, sodininkė. Už tai visą gyvenimą ažuožeriečiai ją vadino tiesiog Mokytoja.
Kiekvienam, sutikusiam Elenutę savo gyvenimo kelyje, ji paliko ryškų pėdsaką – gerą, šiltą ir neužmirštamą. O tokių skaičiuoti reikia šimtais – mokiusi tėvus, vėliau vedė į gyvenimą jų vaikus ir net anūkus.
Ilsėkis ramybėje, brangi ir miela kolege, be galo mylėjusi Dievą ir Tėvynę Lietuvą.
