Sekmadienį švęsta Motinos diena, katalikiška šventė, Lietuvoje pradėta minėti 1928 – aisias. Sovietmečiu sutraukyta, veik sunaikinta skiepijant tarybinės moters dienos tradiciją, palengva vėl sugrįžo į tautos gyvenimą, nors tokio entuziazmo bei užmojo kaip tarpukariu nepasiekia, nes jau nebėra šventę puoselėjančių pamaldžių moterų ir kitokių katalikiškų organizacijų.
Svėdasuose šiemet Motinos diena paminėta išvakarėse, šeštadienio vakare kultūros manų scenoje Vaitkūnų kaimo saviveiklininkams suvaidinus Augustino Griciaus komediją „Apie vištas ir politiką“. Sekmadienį už gyvas ir mirusias motinas melstasi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Tiek tą dieną skaitytos Evangelijos, tiek kun. Ramundo Simonavičiaus pamokslo pagrindinė mintis buvo meilė. Meilė Dievui ir žmogui.
Nepalyginamai gyvesni Motinos dienos paminėjimai vykdavo tarpukariu. Mat Svėdasuose veikė gausios katalikiškos organizacijos, kurios inicijuodavo ir rengdavo katalikiškų, tautinių bei valstybinių švenčių paminėjimus.
Įspūdingai Motinos diena minėta 1937 – aisias. Tądien lietuvių katalikių moterų draugijos narės užpirko dvejas Šv. Mišias, o Sumos metu visos priėmė Šv. Komuniją. Po pamaldų surengta rinkliava neturtingoms motinoms bei vaikams paremti, vikarui Juozui Rožanskui vadovaujant tvarkinga eisena nueita į kapines ir ten melstasi už mirusias motinas. Vėliau pieninės salėje vyko iškilmingas paminėjimas, kurį surengė katalikiško jaunimo sąjungos „Pavasaris“ nariai.
Į šventės prezidiumą pakviestos katalikių moterų draugijos pirmininkė Ona Mozūrienė, iždininkė Emilija Juodviršienė, sekretorė Ona Balaišienė, vicepirmininkė A. Žemaitienė. Posėdis buvęs įspūdingas, su daugybe sveikinimų, kalbų, pranešimų, eilėraščių deklamacijų. Bažnytinis choras sudainavo kelias dainas, kankliavo mergaitės pavasarininkės, griežė pavasarininkų pučiamųjų orkestras, kuriam instrumentus nupirko minėta moterų draugija. Maža to, jau visai pavakaryje vyko katalikių moterų suruoštas vakaras su moterų suvaidintu veikalu „Motinos meilė“. Puikiai pavykusio vakaro pelnas buvo skirtas kultūrai – parapijos skaityklai ir bibliotekai paremti.
Palyginus mūsų kultūrinį gyvenimą su buvusiuoju tarpukariu nori ar nenori ateina mintis, kad dabar mūsų kultūrinis gyvenimas skurdokas. Kažin ar dar kada nors sugrįšime į tarpukario Lietuvos lygį, ar sugrįš entuziazmas darbuotis visuomenei, dalinti ir dalintis.