Balandžio pabaigoje vykusi apklausa rodo, kad didžiausią stresą dėl mažėjančių reitingų turėtų jausti suskilusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Tuo tarpu beveik visus politinių partijų lyderius visuomenė ir toliau yra linkusi vertinti neigiamai.
Nepaisant LSDP pirmininko Gintauto Palucko ilgą laiką kartotų pozityvių prognozių, kad partijos senbuvių pasitraukimas LSDP neigiamų pasekmių neturės, partijos reitingai per pastaruosius du mėnesius sumažėjo net 7 procentiniais punktais. Pastarąjį mėnesį socialdemokratų reitingas smuktelėjo 3 procentais. Šiuo metu palaikymą Socialdemokratų partijai deklaruoja 6,3 proc. šalies rinkėjų.
Kitų partijų reitingai, lyginant su kovo mėnesio apklausų duomenimis, reikšmingai nesikeitė.
Naujausios visuomenės nuomonių apklausos duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (16,4 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (15 proc.). Lyginant su ankstesnio mėnesio apklausų duomenimis, šių dviejų partijų reitingai iš esmės nesikeitė ir visuomenės palaikymo svyravimai išliko tyrimo paklaidos ribose.
Trečiojoje vietoje, nors ir su tirpstančiu palaikymu, lieka LSDP. Nuo jų beveik neatsilieka ketvirtoji pagal populiarumą esanti partija Tvarka ir teisingumas (5,9 proc.).
Penktoje vietoje rikiuojasi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (5,3 proc.).
Naujai įsikūrusi ir LSDP reitingus tirpdanti Gedimino Kirkilo vadovaujama Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) balandžio pabaigoje turėjo didesnį nei 4,4 proc. rinkėjų palaikymą. Panašiai tiek, kiek pastarąjį mėnesį ir prarado LSDP.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 24-gegužės 4 dienomis atliktos apklausos duomenimis, toliau reitingų lentelėje išsidėsčiusios Darbo partija (4,1 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (3,1 proc.), Lietuvos centro partija (3 proc.), Lietuvos laisvės sąjunga /liberalai (2 proc.).
Apklausa taip pat atskleidė kad, trečdalis (34 proc.) respondentų nurodė, jog jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti (tokia pat neapsisprendusių rinkėjų dalis buvo ir prieš mėnesį).
Balandžio mėnesio apklausa taip pat rodo, kad Lietuvos politinių partijų lyderius visuomenė toliau yra linkusi vertinti labiau neigiamai nei teigiamai.
Vienintelės partijos lyderis, kurį šalies gyventojai vertina daugiau palankiai, nei nepalankiai, yra partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (46 proc. respondentų jį įvertino palankiai ir 31 proc. nepalankiai).
Visų kitų devynių partijų pirmininkus suaugę šalies gyventojai vertina daugiau nepalankiai, nei palankiai.
Prasčiausiai (daugiau nei pusė įvertino nepalankiai) gyventojai vertina Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą (65 proc. balandžio mėnesį vertino nepalankiai), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį (61 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininką Valdemarą Tomaševskį (59 proc.), Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininką Artūrą Zuoką (57 proc.), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį (55 proc.) bei Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininką Gediminą Kirkilą (50 proc.).
Šiek tiek geriau, tačiau taip pat neigiamai yra vertinamas Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas (45 proc. vertina neigiamai ir 33 teigiamai) ir LSDP pirmininkas G. Paluckas (40 proc. neigiamai ir 34 proc. teigiamai).
