Seimas nepritarė Teisingumo ministerijos įstatymo projektui, kuriuo siūloma Europos Sąjungos piliečiams, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, netaikyti papildomų reikalavimų siekiant tapti politinės partijos nariais ir politinių partijų steigėjais.
Pristatydamas įstatymo projektą Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pabrėžė, kad projektas pateiktas iki jam tampant ministru. Ministras akcentavo, kad projektas atsirado, nes Europos Komisija pradėjo taikyti pažeidimo procedūrą.
Konservatoriai ragino neskubėti su šiuo projektu. Konservatorius Jurgis Razma pabrėžė, kad neverta taip skubiai reaguoti į pradėtą teisinio pažeidimo procedūrą.
„Užsieniečiui, kitos šalies piliečiui suteikiame galimybę net būti Lietuvos politinės partijos pirmininku. Kaip žinome, kartais politinių partijų pirmininkai yra svarbesni ir už premjerus, ir ministrus jeigu vadovauja įtakingai partijai“, – sakė J. Razma ir klausė, ar būtinai šį projektą reikia priimti.
Kitas konservatorius Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad projektas kėsinasi devalvuoti pilietybės instituciją ir ragino grąžinti projektą taisymui.
Tuo tarpu liberalas Simonas Gentvilas ragino lanksčiau žiūrėti į šį įstatymą.
„Jeigu mes kiekvieną kartą žiūrėsime į žmones per įtarimo prizmę, kad aplink mus tik šnipai ir priešai, kurie siekia sugriauti valstybę, mes išvarysime talentingiausius“, – sakė S. Gentvilas ir akcentavo, kad įstatymas yra labai reikalingas ir ragino dar labiau išplėsti šalių sąrašą.
Balsavime dalyvavo 88 Seimo nariai. Už buvo 39, prieš – 6, o susilaikė 43. Bendru sutarimu įstatymo iniciatoriams projektas pasiūlytas tobulinti.
Teikiamo projekto aiškinamajame nurodoma, kad priėmus šį įstatymo projektą kitų ES šalių piliečiai galėtų kartu su Lietuvos piliečiais pasinaudoti savo teise dalyvauti politinėje veikloje ir rinkimų metu būti išrinktiems į Europos Parlamentą arba vietos savivaldos tarybas.
Europos Komisijos nuomone, tai, kad Lietuvoje gyvenantiems ir jos piliečiais nesantiems Europos Sąjungos piliečiams nesuteikiama teisė būti politinės partijos nariais, jeigu jie netenkina minėtų sąlygų, yra nesuderinama su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 ir 22 straipsniais.
Belgijoje, Danijoje, Švedijoje ar Nyderlanduose gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai gali tapti politinės partijos nariais ar steigėjais. Prancūzijoje politinių partijų steigimas ir buvimas politinės partijos nariu nėra ribojami kitų valstybių narių piliečiams. Pagal Bulgarijos politinių partijų įstatymą bet koks Europos Sąjungos pilietis gali dalyvauti politinių partijų steigime ir jų veikloje.
