POLITIKA
Daugiau nei dešimtmetį Valstybės saugumo departamentas (VSD) stebėjo verslo mėginimus daryti įtaką politiniams ir teisėsaugos procesams, tačiau valstybės vadovai tikina informacijos apie tai arba negaudavę, arba būdavę informuojami tik fragmentiškai. Kai kurių apžvalgininkų nuomone, tai – tik išsisukinėjimai bandant balinti mundurą, – rašo „Lietuvos žinios“. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) atliekant tyrimą buvo išslaptinta ilgus metus saugumo pareigūnų rengta pažyma apie koncerno „MG Baltic“ poveikį politikams ir teisėsaugai. Nors iš paviešintos informacijos matyti, kad valstybėje buvo susiklosčiusi nenormali padėtis, apie tai, kas vyksta, esą žinojo tik saujelė žmonių, tarp kurių aukščiausių šalies pareigūnų neva nebuvo.
VSD pažymose minimu laikotarpiu, t. y. nuo 2006 metų, premjero, Seimo pirmininko pareigas ėję politikai tvirtina, kad išsami žvalgybos informacija apie minėtas „povandenines sroves“ valstybės gyvenime jiems nebuvo teikiama. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad per devynerius jos kadencijos metus prezidentūra iš saugumo nėra gavusi jokios medžiagos raštu apie verslo įtaką politikams ir teisėsaugai. VSD generalinis direktorius Darius Jauniškis Seime aiškino, kad žvalgybos rinkta informacija apie „MG Baltic“ atstovų veiksmus buvo teikiama sprendimų priėmėjams ir ikiteisminio tyrimo institucijoms.
Kaip sakė Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, laikinosios komisijos statusą turinčio komiteto uždavinys yra ne tirti, kas kokią informaciją gaudavo. „Svarbu baigti darbą, kurį mums pavedė Seimas, – atskleisti žalą visuomenei, valstybei darančią pilkosios politikos dalį, kuri yra nesuderinama su Konstitucija ir teisinės valstybės principu. Man svarbu pateikti išvadą trečiadienį, nes visuomenė privalo žinoti tą informaciją, kuri iki šiol galbūt nebuvo prieinama. Tam, kad paskatintume pokyčius, stiprėtų tiek pilietinė visuomenė, tiek politinė sistema. Čia yra uždavinys“, – dėstė parlamentaras.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto docento Andžejaus Pukšto, įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. „Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybės vadovai – prezidentas, Seimo pirmininkas, premjeras yra atsakingi už valstybės stabilumą ir saugumą. Todėl jie nuolat privalo jausti gyvenimo pulsą, žinoti, kuo užsiėmusios saugumo struktūros. Jei iš tiesų nebuvo glaudaus šalies vadovų ir saugumo bendradarbiavimo, vadinasi, valstybės funkcionavimo mechanizmas kurį laiką neveikė taip, kaip turėjo veikti“ – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas. Pasak jo, – deja, „tarp politikų mažai rasime nesusitepusių, ir tai labai liūdna“. A. Pukšto neatmetė tikimybės, kad visa ši istorija baigsis šnipštu, bet „išvada viena – visa ši istorija atskleidė labai didelę mūsų politinio elito krizę“. Roberta Tracevičiūtė, Raimonda Ramelienė – „Pažymos šešėlyje: kas žaidžia slėpynių“. LIETUVOS ŽINIOS
Parlamentaras Artūras Skardžius, kurio atžvilgiu sudaryta komisija svarsto, ar jam pradėti apkaltą, teigia sužinojęs puolimo organizatorius ir puolimo priežastis. Tiesa, tai dar turės patvirtinti teisėsaugos institucijos, į kurias kreipėsi apkaltos komisija. Tačiau panašu, kad labiausiai kyšo „Lietuvos energijos“, „MG Baltic“ ir kelių fizinių asmenų ausys. Kuo svarbios tos pataisos, kad galimai dėl jų organizuota apkalta? Pasak paties A. Skardžiaus, pataisos – dėl vėjo energetikos Baltijos jūroje.
„Įstatymas priimtas 2011 m. Jame pasakyta, kad valstybė organizuoja konkursą ir tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos konkursas dėl vėjo energetikos plėtros turi teisinį pagrindą. Tačiau „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos narys, A. Butkevičiaus patarėjas T. Gerasimavičius, kurį premjeras Saulius Skvernelis dabar išmetė, kartu su „Lietuvos energija“ parengė projektą, kad galima būtų su vėjo jėgainėmis į Baltijos jūrą ateiti be konkurso. Dėl tokio projekto S. Skvernelis kreipėsi į teisėsaugą ir atleido patarėją. Baisus projektas. Būtų maždaug tas pats, jei „Lietuvos energija“ atveda „Fortum“ ir visus kitus šilumos ūkio rinkos dalyvius išspardo. Lygiai tą patį norėta padaryti jūroje“, – teigė Seimo narys.
Pasak parlamentaro, jo pataisos kliudė pasiimti garantuotą šimtamilijoninį pelną. „Todėl prasidėjo spaudimas, kad atsiimčiau pataisas, pagrasinta komisija, apkalta. Bet aš tų pataisų neatsiėmiau. Toks įstatymas su mano pataisomis pernai buvo priimtas, prezidentė jį pasirašė“, – priminė A. Skardžius. Jis mano, kad būtent minėtos pataisos ir lėmė apkaltos inicijavimą, nors politikas kaip aktyvus kritikas reiškėsi ir kitais energetiniais klausimais – kėlė į viešumą Ignalinos AE uždarymo, dujų terminalo bei kitas aferas. Danas Nagelė – „Aiškėja, kam kenkė A. Skardžius“. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Birželio 1-ąją neseniai savo veiklą uostamiestyje pradėjęs teatras „Šauxmas“ Žvejų rūmuose pristatys savo pirmąją premjerą – šokio spektaklį „Ragana“ pagal taip pat pavadintą Vydūno misteriją. „Teatras „Šauxmas“ kvies žiūrovus atsiliepti į sielos šauksmą, o vėliau girdėti ir matyti kitą žmogų“, – kalbėjo jo steigėjas, režisierius Domininkas Malajavas. Teatras debiutuos kartu su šokio spektakliu pagal Vydūno misteriją „Ragana“. Pasak spektaklio kūrėjų, šio kūrinio esmę geriausiai apibūdina pats Vydūnas: „Dar ryški „pasaulyj betvarkė“, maža harmonijos, bet jau „žmonės stengiasi pasiekti naują, aukštesnį žmoniškumo laipsnį“. D. Malajavas apgailestavo, kad profesionaliesiems teatrams Vydūno kūryba yra nepatraukli. „Keista. Juk Vydūnas yra parašęs 40 dramų, libretų operoms, komedijų, misterijų. Premjeriniu spektakliu „Ragana“ stengsimės atkreipti didesnį žiūrovų ir netgi teatro kūrėjų dėmesį į jo kūrybą“, – sakė režisierius. Rūta Žukė – „Vydūno kūryba atgims šokio spektaklyje“. VAKARŲ EKSPRESAS
TEISĖTVARKA
Sostinės pareigūnai už grotų uždarė du vyrus, kurie iš užsienio į Lietuvą bandė atsigabenti net 85 tūkst. netikrų geros kokybės eurų. Iš anksto žinoję apie šią galimą aferą pareigūnai nusikaltėlius sulaikė pasienyje su Lenkija, – rašo „Lietuvos rytas“. Vos tik šie kirto Lenkijos ir Lietuvos sieną, jų vairuojamą automobilį „Volvo“ sustabdė kriminalistai. Automobilyje užmaskuotoje slėptuvėje buvo rasta ir paimta 850 kupiūrų netikrų eurų, kurių kiekvienas yra 100 eurų nominalo. Pasak ikiteisminį tyrimą kontroliuojančios Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Indrės Kupcikevičiūtės, netikri pinigai yra itin geros kokybės, juose kokybiškai atkartoti net vandens ženklai, apsauginis siūlelis, sutapimo ženklai, hologramos, todėl juos sunku atskirti nuo tikrų. 56 ir 49 metų įtariamieji buvo sulaikyti, o vėliau suimti mėnesiui. Asta Kuznecovaitė – „Netikri eurai kainavo laisvę“. LIETUVOS RYTAS
Antradienį vakare labai skaudi nelaimė sukrėtė Kelmės rajoną: Valpainių kaime nuskendo 46 metų sutuoktiniai. Tragedija įvyko prie jų namo esančiame 4 arų ploto tvenkinyje. Teigiama, kad žmonėms besimaudant moteris ėmė skęsti, o vyras puolė jai į pagalbą. Deja, viskas baigėsi tragiškai: tėvai nuskendo kieme buvusių vaikų akivaizdoje. Supratę, kas vyksta, šie nubėgo pas kaimynus ir iškvietė gelbėtojus. Atvykę Kelmės ugniagesiai aptiko nelaimėlius apie 2 metrų gylyje, apie 3 metrus nuo kranto. Medikams liko tik konstatuoti sutuoktinių mirtį. Dėl dviejų žmonių mirtimis pasibaigusios nelaimės pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ar nuskendę sutuoktiniai buvo blaivūs, paaiškės po teismo medicinos ekspertizės. Darius Čiužauskas – „Mama ir tėtis nuskendo vaikų akivaizdoje“. VAKARO ŽINIOS
Ketvirtadienį Kauno apylinkės teisme prokuroras Darius Stankevičius pasiūlė Daivos Gineikaitės girtumo slėpimo bylos veikėjams skirti dideles baudas, – rašo „Lietuvos rytas“. Valstybės kaltintojas piktnaudžiavimo byloje buvusiai Nacionalinės žemės tarnybos direktorei D. Gineikaitei pasiūlė skirti 22 596 eurų baudą, dabar jau buvusiam Kauno klinikinės ligoninės (KKL) direktoriui G. Abeciūnui – 15 064 eurų baudą. Prokuroro nuomone, KKL direktoriaus pavaduotojo Kastyčio Grigonio kišenė turėtų palengvėti 13,3 tūkst. eurų, gydytojo Artūro Šulniaus – 7,5 tūkst., o slaugytojos Salomėjos Skersienės – 4,1 tūkst. eurų. Pasak D. Stankevičiaus, valstybei buvo padaryta didelė žala, pakirstas pasitikėjimas institucijomis, kuriomis Lietuvos gyventojai ir taip pasitiki mažiausiai visoje Europos Sąjungoje.
Be to, pasiūlyta uždrausti D. Gineikaitei trejus metus dirbti valstybės tarnyboje, eiti renkamas ar skiriamas pareigas. G. Abeciūnui ir K. Grigoniui siūloma uždrausti dvejus metus vadovauti medicinos įstaigoms. Vakar prokuroras paskelbė iki šiol neviešintus D. Gineikaitės ir jos patarėjo, buvusio vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus pokalbius telefonu po avarijos. Eismo įvykį sukėlusi girta valdininkė prisipažino, jog neatsimena daugelio kalėdinio vakarėlio aplinkybių, kuris buvo surengtas avarijos išvakarėse sostinės vyno restorane, kuriame dalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai. D. Gineikaitės paprašyti medikai bandė paslėpti valdininkės girtumą, tačiau ne tik nepaslėpė, bet ir patys įklimpo. Vygandas Trainys – „Įkaušėlė ir jos gelbėtojai sutriko“. LIETUVOS RYTAS
Skurdžiau gyvenantiems asmenims padedančios organizacijos pasirašė peticiją, kuria siekia pakeisti skolų išieškojimo sistemą Lietuvoje. Internete plintančią peticiją raginami pasirašyti ir šalies gyventojai. Iš viso šiuo metu surinkta jau daugiau nei 400 parašų. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorės Aistės Adomavičienės teigimu, dabar iš mėnesinio darbo užmokesčio už turimas skolas išskaičiuojamos tokios didelės sumos, kad žmonės už likusius pinigus niekaip negali normaliai išgyventi. Šiuo metu, jeigu žmogus turi daugiau nei vieną vykdomąją bylą, skolos grąžinimui gali būti atskaityta pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). Taip per mėnesį pragyvenimui paliekami nepilni 200 eurų. Iš žmonių, uždirbančių daugiau nei MMA, gali būti nuskaityta dar 70 proc. minimalią algą viršijančių pajamų.
Todėl peticiją pasirašiusios organizacijos ragina Lietuvos valdžios institucijas atveržti kilpą Lietuvos žmonėms, suteikiant realią galimybę sumokėti skolas, ir palaiko tas Seime pateiktas Civilinio proceso kodekso pataisas, kurios numato taikyti 10 proc. išskaitų dydį nuo minimalaus darbo užmokesčio; taikyti 20 proc. išskaitymą nuo minimalios algos tiems žmonėms, kurie turi dvi ar daugiau vykdomųjų bylų; taikyti 50 proc. išskaitymą minimalaus darbo užmokestį viršijančiai sumai. Diana Janušaitė – „Internete plinta peticija dėl skolų išieškojimo sistemos keitimo“. ŠIAULIŲ NAUJIENOS
