Medikų kvietimą ministerija ignoravo (Nr. 37, 2018-05-08)

Penktadienį Anykščiuose, „Nykščio namuose“, vyko Lietuvos ligoninių asociacijos, kuriai vadovauja Anykščių ligoninės vyriausiasis gydytojas Dalis Vaiginas, visuotinis susirinkimas – konferencija. Medikai tikėjosi išgirsti atsakymus ir paaiškinimus iš Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų į ligoninėms aktualius klausimus. Tačiau ministerija kvietimą ignoravo.

Aukščiausi pareigūnai neatvyko

Į Lietuvos ligoninių asociacijos susirinkimą – konferenciją atvyko per 20 ligoninių vyriausiųjų gydytojų arba jų įgaliotų pavaduotojų.
Asociacija norėjo iš sveikatos ministro Aurelijaus Verygos ir ministerijai pavaldžių institucijų, vykdančių sveikatos sistemos politiką ir priežiūrą, vadovų išgirsti atsakymus į klausimus apie numatomą ligoninių tinklo pertvarką, išsiaiškinti neaiškumus dėl finansavimo ir dėl medikų atlyginimų kėlimo, jaunų specialistų pritraukimo į rajonus. Kaip „Anykštai“ sakė asociacijai nuo 2009 metų vadovaujantis D.Vaiginas, į konferenciją kvietė tiek ministrą A.Verygą, tiek Valstybinių ligonių kasų, tiek Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybų atstovus, tiek Seimo Sveikatos reikalų komitetą. Tačiau su medikais aptarti rajoninių ligoninių veiklai ypač svarbių klausimų neatvyko nei ministras, nei kuris nors kitas ministerijos atstovas, o iš viso Seimo Sveikatos reikalų komiteto, kuriame dirba ne vienas medikas, teatvažiavo vienintelis konservatorius Antanas Matulas. Į susitikimą atvyko ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto laikinasis Karjeros centro vadovas Linas Šablinskas.
Kvietimą išgirdo Ligonių kasos, kurios į konferenciją delegavo Šiaulių teritorinės ligoninių kasos vadovą Remigijų Mažeiką.

Viena ligoninė – beveik kaip
visos kartu sudėjus

Konferencijoje kalbėjęs Seimo narys A.Matulas, pats vadovavęs Pasvalio ligoninei, o vėliau Seimo Sveikatos komitetui, negailėjo kritikos dabartinei šalies valdžiai. Susirinkusius ligoninių vadovus A.Matulas įspėjo, kad jų ligoninėms gresia nykimas arba būti prijungtoms prie kitų ligoninių, o šalyje nėra regioninės politikos, tik centralizacijos projektų kopijavimas. Politikui atrodo, kad šalyje kuriama 2 – 3 miestų sistema. Pasak konservatoriaus, jei Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) patinka ekonominiai rodikliai, dar nereiškia, kad ligoninių reforma būtų gera paprastiems gyventojams, juo labiau, kad PSO yra visuomeninė organizacija ir jos rekomendacijų laikytis nebūtina. Nesvarbu, kad ministrams nemalonu klausytis PSO kritikos, gal geriau kurti savą, gyventojams palankią sistemą. Politikas baiminosi, kad po reformos artimiausia ligoninė, kurioje būtų teikiama reikalinga sveikatos paslauga, gali būti už kokio šimto kilometrų nuo gyventojo namų.
Seimo narys itin kritikavo norą optimizuoti ligoninių tinklą ir pateikė konkrečius skaičius, kiek kainuoja išlaikyti ligonines rajonuose. Pasak A.Matulo, visų rajonų ligoninių išlaikymas kainuoja 143 milijonus eurų, kai vien tik VU ligoninės Santaros klinikų kaštai valstybei siekia 111 milijonų, o LSMU ligoninei Kauno klinikoms išlaikyti reikalinga apie 122 milijonų eurų. „Apjungus visas rajonų ligonines nelabai ką laimėtume“, – apie biudžeto lėšų taupymą kalbėjo A.Matulas pridurdamas, kad paslaugas vis tiek turėtų teikti kitos ligoninės, o iš administravimo kaštų sumažinimo galbūt būtų galima sutaupyti kokį trečdalį sumos. „Bet kas tie 40 milijonų prieš milijardą?“, – retoriškai klausė Seimo narys kalbėdamas, kad sveikatos paslaugoms valstybė išleidžia per milijardą eurų.
„Savivaldybės, galit netekti ligoninių, susitelkit visi“, – stengtis išlaikyti ligonines rajonuose ragino A.Matulas.
„Faktas, kad šiandien nieko nėra iš ministerijos – jis šokiruojantis“, – įvykį, jog apie rajoninių ligoninių problemas kalbėtis neatvyko ne tik kad ministras, bet net žemesnio rango valdininkai, konstatavo Seimo narys.
Konservatorius pasakojo, kad vienas pažįstamas gydytojas, po susitikimo su sveikatos apsaugos ministru A.Veryga, suskaičiavo, jog ministras net 16 kartų nežinojo, kaip atsakyti į medikų klausimus.
„Aš įžvelgiu tendenciją, kad tos įstaigos, kurios daugiausiai „šakojasi“ (ir Anykščiai, ir Pakruojis, ir Pasvalys), jų biudžetas, iš esmės, ir yra minusinis. Esate nuvaryti į minusą. Tai yra ženklas visiems kitiems“, – nesąžiningą ministerijos elgesį įtarė A.Matulas.
„Tie, kurie pakėlėte atlyginimus, ruoškitės, pateksite į „juodąjį“ sąrašą“, – ne ką geresnes visų rajoninių ligoninių perspektyvas įžvelgė politikas.
„Blogiausia situacija Anykščiuose, ar jūs paslaugų netekote?“, – kalbėdamas apie ligoninių finansavimo pokyčius klausė A.Matulas. Beje, A.Matulo žiniomis, Anykščių ligoninei, iš miestų ir miestelių ligoninių, finansavimas mažėja labiausiai, net 116 tūkstančių eurų lyginant su pernai metais.

Kliudė lėtai važiuojantys

Konferencijoje šiek tiek vėluodamas pasirodė ir Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, kuris į ją atskubėjo iš Kauno: „Kaunas yra toliau negu galvojom <…> ir labai daug lėtai važiuojančių asmenų važiavo įvairiomis kryptimis“, – dėl vėlavimo teisinosi Anykščių meras.
„Jei rajone labai didelis lyčių skirtumas, vyrai ar moterys patiria labai didelį stresą ir finansuoti reikia labiau. Kitaip nesuprantu kodėl“, – K.Tubis piktinosi vienu iš rodiklių, kad medicinos finansavimas rajone turėtų priklausyti ne tik nuo gyventojų skaičiaus, bet ir nuo jų lyties.
K.Tubis kalbėjo, kad į rajoną dirbti atvykstantiems darbingo amžiaus gydytojams savivaldybė pasiruošusi suteikti būstus gyventi. „Pas mus eilių nei darželiuose, nei mokyklose nerasta“, – sąlygas Anykščiuose medikams gyrė meras.
Rajono vadovas teigė, kad nelabai įsivaizduoja, kaip Sveikatos apsaugos ministerija galėtų tapti Anykščių ligoninės, kurios steigėja yra Anykščių rajono savivaldybė, dalininke, nes kiekvieną sprendimą turėtų tvirtinti Anykščių rajono Taryba. Kitas reikalas, jei ligoninę iš savivaldybės perimtų ministerija: „Bet aš kategoriškai prieš rajonų, regionų naikinimą. Buvo deklaruota vienaip, kad regionai vystysis, mes matome, kad visos įstaigos centralizuojamos“, – pridurdamas, kad centralizavimas į vieną miestą gali kelti grėsmę net nacionaliniam saugumui, kalbėjo K.Tubis.
„Mes rėmėm mediciną, remiam ir, turbūt, remsim“, – apie savivaldybės nuopelnus medicinai kalbėjo meras sakydamas, kad Anykščių rajonas klesti ir net grąžina skolas.

Seka Anykščių aktualijas

Konferencijoje paaiškėjo, kad kitų miestų medikai domisi Anykščių rajono arba bent jau rajono ligoninės gyvenimu.
Seimo narys A.Matulas kalbėjo, kad jis skaito Anykščių spaudą ir jam labai keista, kodėl Anykščių valdžia pykstasi su medikais, kai turėtų suremti pečius ir vieningai laikytis.
Panašų klausimą, dėl Anykščių ligoninės padėties, kad savivaldybė sudarė galimybes Anykščių ligoninės dalininke tapti Sveikatos apsaugos ministerijai, Anykščių rajono merui K.Tubiui uždavė nuo pat 1975 metų Joniškio ligoninei vadovaujantis Edmundas Baltakis.
„Mes nepasakėme, kad ministerija ateis. Gali būti bet koks dalininkas, galbūt tai būtų užsienio kompanija. Tai tik galimybė, tai tik praviri varteliai. Be mūsų žinios dalininkais niekas netaps. Jei Taryba nuspręs, kad reikalinga, tai… sakykim taip – ką rašo spauda kartais visiškai skiriasi nuo tikrovės. Kaip dažnai skiriasi, turbūt kiekvienas ant savo kailio esate patyrę“, – panašu, kad apeliuoti į asmeniškumus gydytojams pabandė meras.
Beje, vienas iš gydytojų rezonavo į K.Tubio teiginį, kad jauniems gydytojams savivaldybė suteiks būstus: „Mere, jūs galite ne vieną duoti – nevažiuos“.
Konferenciją baigė LSMU Karjeros centro laikinasis vadovas L.Šablinskas. Universiteto atstovas pristatė galimybes, kad jauni medikai gali vykti semtis praktikos į rajonų ligonines, kad universitetas tai palaiko ir, vykdydami projektus, net padeda išsinuomoti būstą.

Abejoja, ar ką sutaupytų

Ligoninių asociacijos prezidentas D.Vaiginas, „Anykštos“ paklaustas apie sutaupomas lėšas panaikinus rajonines ligonines arba bent jau jų skyrius, abejojo, kad valstybė iš to sutaupytų, nes mažosios ligoninės tas pačias paslaugas atlieka pigiau, todėl dar klausimas ar valstybė finansiškai ką nors laimėtų.
Gydytojas sakė esantis dėkingas Valstybinės ligonių kasos direktorei Jūratei Sabalienei už prisidėjimą organizuojant konferenciją ir Akreditavimo tarnybos direktorei Norai Ribokienei, kuri korektiškai pranešė, kad atvykti negalės, nes nespėja suderinti grafikų.
„Sveikatos apsauga nėra verslas. Aš lyginu su gelbėjimo tarnybomis, policija, juk nesakysi, kad jei nėra nusikaltimų, tai nereikia ir policijos. Tada, juk, jei karas nevyksta, nereikia kariuomenės. Čia tas pats – jei mažai ligonių, tai nereikia sveikatos įstaigų“, – kad ligoninės atlieka visuomenei svarbią funkciją kalbėjo D.Vaiginas.