Valstybės tarnautojų apklausa: netenkina darbo užmokestis ir visuomenės požiūris

Pirmą kartą Lietuvoje atlikta plataus masto valstybės tarnautojų apklausa atskleidė psichologinę tarnautojų savijautą, pasitenkinimą darbo užmokesčiu, darbo krūviu ir darbo sąlygomis. Tarnautojus labiausiai demotyvuoja žemas darbo užmokestis, psichologinis klimatas, menkos galimybės daryti karjerą ir neigiamas visuomenės požiūris.

Labiausiai tarnautojai patenkinti socialinėmis garantijomis, darbo turiniu, santykiu su kolegomis.

Dauguma valstybės tarnautojų (ypač specialistų) vienu svarbiausių ir kartu prasčiausiai vertinamų dalykų darbe laiko darbo užmokestį. 51 proc. darbuotojų nepatenkinti savo darbo užmokesčiu, tuo metu patenkintų buvo vos ketvirtadalis.

Pasitenkinimas darbu valstybiniame sektoriuje priklauso nuo darbuotojų darbo stažo. Prasčiausiai daugelį dalykų vertino turintieji 5-10 metų stažą, geriausiai – dirbantys daugiau nei 16 metų.

„Dar 2014-aisiais į vieną vietą valstybės tarnyboje pretenduodavo 4 asmenys, o pernai tokių buvo tik du. Valstybės tarnybos patrauklumas krinta akyse, reikia neatidėliotinų sprendimų“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Gana prastai buvo vertinama ir galimybė daryti karjerą darbovietėje (teigiamai vertino 36 proc., o neigiamai – 24 proc.).

Didžioji dalis valstybės tarnautojų patenkinti santykiais su kolegomis (81 proc.), su tiesioginiais vadovais (75 proc.), socialinėmis garantijomis (71 proc.) ir einamomis pareigomis (71 proc.).

Dauguma valstybės tarnautojų žino, ko iš jų darbe tikimasi (82 proc.), palankiai atsiliepia apie kolegų pastangas kokybiškai atlikti darbą (73 proc.), tiki, kad nuo jų asmeninių pastangų priklauso galutinis rezultatas (68 proc.), turi galimybę darbe daryti tai, ką sugeba geriausiai (62 proc.). Daugiau nei pusė (58 proc.) darbuotojų gauna naudingą grįžtamąjį ryšį iš savo tiesioginių vadovų, 55 proc. jaučiasi darbe vertinami ir gerbiami, tačiau tik 40 proc. nurodė, kad jų tarnyboje priimami sprendimai greitai ir jie yra aiškūs.

„Apklausos duomenys aiškiai rodo, kad turime didelių problemų su vadovaujama grandimi, grįžtamuoju ryšiu, tarnautojų darbo įvertinimu. Tai būtina iš esmės keisti, turime kalbėti apie darbo kultūrą valstybės tarnyboje“, – tikina vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Labiausiai valstybės tarnautojus motyvuotų darbo užmokestis (nurodė 64 proc.), tinkamas darbo organizavimas ir darbo krūvio paskirstymas (45 proc.), geras psichologinis klimatas padalinyje (44 proc.). Taip pat stabilumas darbe (39 proc.) ir įdomus, patinkantis darbas (39 proc.).

„Seimas po pateikimo jau pritarė naujai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai, kuri iš esmės sprendžia pagrindines tarnautojų keliamas problemas: atsirastų galimybė didinti darbo užmokestį, kitomis priemonėmis motyvuoti darbuotojus“, – sako E. Misiūnas.

Pasak ministro, taip pat labai svarbu nevilkinti valstybės tarnybos reformos įgyvendinimo. Tarnautojai metai po metų girdi apie pertvarkas, tai jiems kelia nerimą ir įtampą.

Dauguma valstybės tarnautojų (63 proc.) jaučia didesnį ar mažesnį nerimą, kad reformos jų institucijoje turės įtakos jiems asmeniškai, 53 proc. – kad sumažės darbo užmokestis, 52 proc. – kad gali prarasti darbą, o 49 proc., kad gali prarasti socialines garantijas.

Artimiausiu metu ketina keisti darbovietę 4 proc. valstybės tarnautojų, dar 30 proc. svarsto tokią galimybę. Atkreiptinas dėmesys, kad ketinimai palikti darbovietę susiję su darbuotojų darbo stažu. Lojaliausi yra turintys didžiausią darbo stažą darbuotojai – 79 proc. neketina keisti darbovietės, tuo metu tarp dirbančių iki 5 metų tokių yra 55 proc., o tarp dirbančių 6-10 metų – 54 proc.

Pagrindinė tokių ketinimų priežastis, kurią nurodė net 58 proc. – noras pakeisti darbą dėl didesnio atlyginimo. Kitas priežastis minėjo pastebimai mažiau darbuotojų: 29 proc. – patiriamą stresą darbe, 20 proc. – didelį darbo krūvį, 18 proc. – norą pakeisti darbo pobūdį ar specializaciją.

Valstybės tarnautojų supratimas apie valstybės tarnybos patrauklumą taip pat gerokai skiriasi nuo gyventojų nuomonės. Nors gyventojai apie valstybės tarnautojus dažniau atsiliepia neigiamai (tokį vertinimą kaip demotyvuojantį nurodo ir valstybės tarnautojai), patys norėtų dirbti valstybės tarnyboje.

Tyrimą atlikusios rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, beveik du trečdaliai gyventojų mano, kad darbas valstybės tarnyboje yra patrauklus. Kad darbas valstybės tarnyboje yra nepatrauklus pareiškė 14 proc. gyventojų. 15 proc. gyventojų šiuo klausimu nėra apsisprendę. Tik beveik pusė valstybės tarnautojų (47 proc.) mano, kad darbas valstybės institucijoje ir įstaigoje yra patrauklus.

Gyventojų ir valstybės tarnautojų nuomonės išsiskyrė ir šiuo atveju: net pusė gyventojų norėtų dirbti valstybės tarnyboje, tačiau tik trečdalis valstybės tarnautojų kitam asmeniui rekomenduotų dirbti institucijoje, kurioje patys šiuo metu dirba. Tik 35 proc. valstybės tarnautojų rekomenduotų kitam asmeniui (draugui, kaimynui, artimam giminaičiui ir pan.) dirbti jų institucijoje, nerekomenduotų 25 proc., o net 40 proc. – neturėjo nuomonės šiuo klausimu.