Vieną iš Anykščių regioninio parko piliakalnių vėl papuošė gausiai pražydę melsvieji gencijonai (Gentiana cruciata L.).
Į Lietuvos saugomų augalų sąrašus ši rūšis įrašyta nuo 1962 m. ir šiuo metu yra 2 (V) kategorijos, t.y. pažeidžiamas. Daugiametis, su storu šakniastiebiu, iki 50 cm aukščio augalas. Lapai šviesiai žali, mėsingi, tankūs. Žiedai melsvi, susitelkę į menturius stiebo viršūnėse ir viršutinių lapų pažastyse. Žydi liepos –rugpjūčio mėnesį. Vidutiniškai vaisiuose subrandina apie 100 sėklų ir pagrinde jomis dauginasi. Auga sausose pievose, kalvų ar upių ir ežerų sausuose šlaituose, miško aikštelėse. Auga pavieniui ir grupėmis. Populiacijų skaičius ir gausumas mažėja keičiantis buveinių sąlygoms – nustojus ganyti ūkiškai mažai vertingus augaviečių žolynus, jie sparčiai užauga medžiais arba tampa aukštažolynais, ankštinių ir varpinių žolinių augalų formuojamos velėnos susidarymas, trukdo sėklų plitimui ir įsitvirtinimui, nes joms reikalinga atvira dirva. Poilsiauti patraukliose vietose (ežerų, upių šlaituose) melsvieji gencijonai kenčia nuo tiesioginio fizinio poveikio. Galima grėsmė – ilgailaikis ankstyvas šienavimas.
Melsviesiems gencijonams peržydėjus, subrandinus ir išbarščius sėklas bei Anykščių regioninio parko specialistams įsitikinus, kad tikrai ne per anksti, ši augimvietė bus nušienauta. Juk su Melsvuoju gencijonu kaip mitybiniu augalu ekologinais ryšiais ypač susijusi ir kita reta ir visame areale nykstanti – drugio Gencijoninio melsvio (Maculinea rebeli) populiacija.
