Įsijungiu Rusijos kanalą ir matau koncertą. Salėje sėdi labai daug žmonių su antpečiais. Galvoju, gal Siriją išlaisvino, gal Malaizijos numuštą lėktuvą apgieda. Chren*. Pasirodo, maskoliai susigalvojo naują šventę – 300 metų, kai rusai turi policiją. Atsimenu, kad TSRS laikais lapkričio 10 švęsdavo milicijos dieną (atsimenu, nes turiu atmintį, ir viena bendraklasė
buvo tą dieną gimusi, tai ji atsinešė blogą karmą ir buvo pravardžiuojama „skrebe“).
Pasirodo, 1718 m. birželio 7 d. Petras I kažkokį savo draugelį pavadino Peterburgo generalpolicmenu. Aprašant to pirmojo rusiško policininko António Manuel de Vieira būdą, paminėta, kad jis buvo linksmo charakterio ir krito į akį Petrui. Žinant, kad Petras I turėjo homoseksualių polinkių ir buvo mėgėjas lėbauti, toks paskyrimas atrodo ,,biškį“ intymiai. Tuo labiau kad prieš krisdamas į akį būsimas policmenas buvo junga Olandijos laivyne. Jūreiviai tais laikais garsėjo savo orientacija. O ką darysi, jei prietarai neleido į laivą imti moterų, be to, tekdavo valgyti daug žuvies… Pagal oficialią biografiją, šito Portugalijos žydo (pagal kilmę) asmeninis gyvenimas nebuvo labai lengvas. Jis pasipiršo Petro meilužio Menšikovo seseriai. Rašoma, kad Menšikovas ,,ant joneturėjo akies“ (netikėkite, kad tikra meilė – tik tarp vyrų, tarp jų tik tikras pavydas), ir „kai tas paprašė jo sesers rankos (Ana jau laukėsi pirmagimio), stipriai supyko ir primušė Devierą. Devieras pasiskundė Pertui I ir šis įsakė Menšikovui atiduoti seserį. Tvirta ranka valdė Petras. Pagarba jam. Toji aprašyta meilės moteriai drama įvyko 6 metai iki policijos sukūrimo.
Įdomios pirmojo policmeno pareigos – daboti, kad upės krantai būtų tvarkingi, sulaikinėti ir apklausinėti visus lėbaujančius ir dykinėjančius, užkardyti ,,bardakus“ (pritonus), skirtus nusikaltėliams (reik suprasti, kad kitiems buvo galima), gaudyti dezertyrus ir pan. Mane labiausiai nustebino ši funkcija – „ant vasaros“ užantspauduoti pečiukus ir bausti namų savininkus už netvarkingas krosnis.
Į policiją buvo imami tik tie, kurie netiko kariuomenei. Taigi jau iš pat pradžių Rusijoje sveikų į policiją neimdavo. Petras taip nusprendė, Petras žinojo. Policmenų apranga – rugiagėlių spalvos kaptonas ir trumpos tokio pat žydrumo kelnės.
Rusija savo istoriją pasendino ir atsisakė milicijos šventės. Tai jau taikytas „prijomas“*. Nes spalio revoliuciją, kurią pradėjo Aurora ir kuriai vadovavo vokiečių finansuotas Leninas, užmiršo ir užuot šventę lapkričio 7-ąją, Putinui liepus, ėmėsi švęsti lapkričio 4 dieną. Naują šventę pavadino Liaudies vienybės diena. Kodėl ne kitą dieną? Todėl, kad siekta užgožti komunistinio maišto minėjimą, kurio šventimas jau įaugęs į kraują. Prie ko prisirišti? Lapkričio 6-osios svarbiausias įvykis – 1736 m. Michailas Lomonosovas priimtas į Marburgo universitetą Vokietijoje. Ne ypač svarbus įvykis. Lapkričio 5-oji yra rimtesnė Putinui šventė – 1918 m. įkurta GRU*. Bet Putinas netapo prestižiniu kariniu žvalgu, o dirbo tik KGB. „Abidna“* – nedarom. O štai 1612 m. lapkričio 4-oji – tai diena, kai lenkų ir lietuvių būriai buvo išvyti iš Maskvos. Tais laikais Rusijoje buvo vadinamoji Didžioji sumaištis („Velikaja smuta“). Matėte neseniai Maskvos Tretjakovo galerijoje sugadintą paveikslą „Ivanas Rūstusis ir jo sūnus lapkričio 16, 1581“, taip pat žinomą kaip „Ivanas Rūstusis nužudo savo sūnų“? Tame paveiksle Repinas pavaizdavo „smutos“ pradžią. O po rūsčiojo caro mirties atsirado net du nužudytojo caro sūnaus palikuonys. Vienas jų – Dmitrijus Apsišaukėlis netgi buvo paskelbtas Rusijos caru. Po to nužudytas. Vienu žodžiu, rusai pešėsi, o 1610 metais, Lenkijos ir Lietuvos kariuomenei vėl užėmus Maskvą, Rusijos bojarinai su Zigmantu Vaza susitarė, kad jo sūnus Vladislovas taps Rusijos caru. Bet kol lietuviai Kremliuje galvojo apie savą carą, rusai pasiėmė šventą pravoslavišką ikoną ir ,,pakrovė malkų“.
Liaudies vienybės diena mums su lenkais – kaip purvinu skuduru per garbę. Eilinis doras lietuvis žino, kad kažkada lietuviai mušė kalavijo rankena į Kremliaus vartus ir liepė juos atverti. Apsiskaitęs lietuvis žino, kad viena kalva Maskvoje yra pavadinta Nusilenkimo kalnu. Nusilenkimo, nes ten maskoliai atėjo nuolankiai nusilenkti lietuviams. Atrodo, gerai nusilenkė, žemai. Nusilenkę pasišalino nuo kalno nenuleisdami akių nuo viršininko, t.y. atbuli. O nuo 2005 metų Rusijoje kasmet valstybiniu lygiu minimi okupantai lietuviai ir lenkai. Jie smerkiami oficialiose kalbose, juos prakeikia pionierių draugovės. Nieko gero, kai esi tapatinamas su baisiausiu Rusijos priešu.
Galėjo Putinas pasirinkti valstybinei šventei pergalę prieš Napoleoną, bet bijojo užrūstinti Prancūziją.
2018 m. atsirado nauja profesinė šventė ir Rusijos policija tapo senesnė net 201-eriais metais. Kodėl policija nekildinama iš caro Ivano Rūsčiojo opriščinos – kankinamais ir masiniu žudymu pagarsėjusios caro apsaugos? Būtų dar senesnė istorija, siektų net 1565 metus. Gal KGB irgi pasendins ir nustums geležinį Feliksą Dzeržinskį nuo šventųjų ? Lenkas visgi …
Koncertas buvo geras. Bulgarą Kirkorovą (toks aukštas, priešpaskutinis Alos Borisovnos Pugačiovos vyras) scenoje palaikė 8 basakojės įvairiaplaukės merginos. Jos žaidė su žvakėmis ir gražiai judėjo. Grojo gyva muzika. Buvo visas orkestras. Fortepijoną šokdino policijos pensininkas (sprendžiu ir pagal išvaizdą) su labai dideliais antpečiais, dideliu pilvu ir išlytų rugiagėlių spalvos munduru. Moka švęsti didžioji rusų tauta, moka…
Chren ( rus.) – krienan, atitinka lietuvišką – nė velnio.
Prijomas ( rus.) – imtynių veiksmas.
GRU ( rus.) – armijos karinės žvalgybos tarnyba.
Abidna ( rus.) – skaudu.
