Praėjus beveik metams nuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos alkoholinių gėrimų pardavimo laiko pakeitimo mano gyvenime, tiesą sakant, ne kažin kas ir tepasikeitė. Tikiu, Lietuvoje taip pat. Nors iš artimųjų ir draugų rato teko išgirsti nemažai skundų dėl naujos pertvarkos, manau, tai jiems didelio pokyčio gyvenime irgi nesukėlė. Žmonės, dėl kurių buvo kuriama ši reforma, alkoholio gauna įvairiais kitais būdais, taigi galima teigti, kad ji paskatino individų kūrybinį mąstymą.
O ir logiškai pagalvojus, kokį skirtumą sudaro valandos, per kurias gali nusipirkti svaigiųjų gėrimų? Dirbančiam ir save išlaikančiam žmogui juk jokio. Šiuo atveju nukenčia tik vargšai vietiniai nuskurėliai, kurie iki 20 valandos vakaro nespėja surinkti to euro, kuris yra toks reikalingas norint nusipirkti kūną ir sielą gaivinančio eliksyro. Nereikėtų nusiteikti neigiamai, juk tai sukuria nemažai galimybių nišiniam verslui. Nespėję nusipirkti arba pritrūkę, sukuria papildomą biznį tiems, kurie turi pasirūpinę iš anksčiau ir pasiruošę tokioms netikėtoms, o gal ir visai lauktoms progoms.
Kita labai svarbi „Verygos reformos“ pusė yra amžiaus cenzo kėlimas iki 20 metų. Manau, tai nėra visiškai tikslingas žingsnis į blaivios Lietuvos pusę. Kaip rodo praktika (ir Biblija!) uždrausto vaisiaus visada norisi paragauti labiau. O ir būkime realistai, juk niekas nelauks rankas sudėjęs, kol pagaliau bus nuplėštas paskutinis kalendoriaus lapas ir jie galės nusipirkti taip laukto ir norėto „volfuko“. Visi turime draugų arba draugų draugų kurie gali nupirkti vieną ar dvi skardines alaus. Žingsnis į trečia dešimtį tik padaro šį pirkinį legaliu.
Mūsų visuomenėje kažkodėl vis dar yra įsišaknijęs tabu apie svaigiųjų gėrimų vartojimą, kurį mes patys ir sukuriame. Vaizduodami alkoholį kaip velnio lašus, padėsiančius nusiristi į žemiausią visuomenės sluoksnį mes jam suteikiame neigiamą atspalvį. Tačiau, juk kunigas per mišias geria vyną, o pasitaikius progai ir susirinkus draugams arba giminėms traukiame įmantresnio gėrimo buteliuką. Argi tai neatrodo priešprieša? Alkoholis yra nuostabus socialinis lubrikantas padedantis užmegzti įvairius naujus santykius, pokalbius ir pažintis. Manau, reiktų jį naudoti saikingai ir neslėpti fakto, kad taip darome, jeigu darome. Atsimenu laikus, kai labai norėjau paragauti per naujus metus to tikrojo, o ne vaikiško, su liūtukais ir drambliukais, šampano. Na, ir kai pagaliau išaušo tas laikas, kai man leido siurbtelti iš taurės, supratau, kad tai yra visiškai ne tai, ko aš tikėjausi ir tikrai ne taip skanu, kaip maniau.
Tikriausiai naudingas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos plano fragmentas – uždrausta alkoholio reklama. Svaigiųjų gėrimų konsumpcijos idėją, kaip neatsiejamą nuostabiai praleisto laisvalaikio dalį arba būtinybę parodyti savo vyriškumą bei dominavimą tam tikroje socialinėje terpėje mums pakiša būtent reklama, kurią matėme gan dažnai. Todėl nieko keisto, kad norėdami įrodyti savo pranašumą arba užsitikrinti, kad laiką praleisime tikrai gerai dažnas renkasi pasiimti vieną kitą skardinę alaus, nei limonado. Viskas skamba kaip ir gerai, bet ties viena kita skardine tai retai kada baigiasi. Prireikia ir trečios bei ketvirtos, su įsismaginusia kompanija juk daug įdomiau, todėl skardinių kiekis auga ir virsta buteliais. Tik gaila, kad gyvenimas ne toks, kokį jį mums pateikia reklamos. Nemažas skaičius naktį pabaigia apsikabinęs unitazą arba pamiršęs, kur paliko savo kelnes.
Visu šiuo pamąstymu tikriausiai atrodau kaip didžiausia abstinentė, alkoholio nekentėja, naujoji Širinskienė ir visa Žaliųjų komanda. Deja, alų aš mėgstu, tik manau, kad vartoti jį reiktų saikingai. Užtenka verkti dėl pasikeitusių įstatymų, nes iš tiesų, jie nieko nepakeitė, o sakydami koks sveikatos apsaugos ministras yra blogas, atrodome kaip tikri chroniai, kurie neiškentės iki 10 valandos ryto, kuomet galės pagaliau nusipirkti pirmąjį rudą bambalaitį.
„Anykšta“ savo skaitytojus ir internautus kviečia diskutuoti apie taip vadinamą „Verygos reformą“. Rašykite mums savo nuomonę apie tai, ar pakankamai kardinaliais draudimais galima sustabdyti (ar bent pristabdyti) suvartojamo alkoholio kiekį, ar dėl draudimų pasikeis alkoholio vartojimo kultūra, ar 18-os sulaukęs jaunimas lauks dvejus metus, kad paragautų uždrausto vaisiaus..?
Pasakokite savo, savo artimųjų, draugų, kaimynų sėkmingas, o gal kaip tik nesėkmingas istorijas. Kviečiame savo nuomonę išdėstyti plačiau (iki vieno A4 formato kompiuterlapio). Savo istorijas siųskite asmenine žinute į anyksta.lt „Facebook“ puslapį. Įdomiausius pasakojimus skelbsime „Anykštos“ laikraštyje, o taip pat ir „Facebook“ paskyroje. Anonimiškumą garantuojame, tačiau redakciją turėtų žinoti autoriaus vardą bei pavardę.
Nuomones siųskite iki spalio 31 d. Tris išsamiausiai nuomonę išdėsčiusius asmenis apdovanosime mėnesine „Anykštos“ laikraščio prenumerata.
