Parlamentinės partijos pirmadienį Vyriausybėje pasirašė susitarimą dėl artimiausio dešimtmečio gynybos politikos.
Susitarime numatyta ne vėliau kaip iki 2030 metų finansavimą gynybai padidinti iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto – puse procentinio punkto daugiau nei dabar.
Dokumente numatoma 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
Jį pasirašė valstiečių, konservatorių, liberalų, socialdarbiečių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovai.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad pasirašytas dokumentas „stiprins mūsų valstybę“ ir „demonstruoja, kad ypatingai svarbiais klausimais pačios svarbiausios politinės partijos gali atrasti sutarimą“.
„Jis (dokumentas – BNS) tobulas niekada nebus, bet jis yra maksimaliai artimas tam, ko mes maksimaliai trokštame“, – ceremonijoje teigė premjeras.
Gintauto Palucko Socialdemokratų partija susitarimo nepasirašys, nes nepritaria sparčiam gynybos išlaidų didinimui ir pasisako prieš visuotinį šaukimą.
Lyginant su pirminiu variantu, susitarimas papildytais keliais punktais – į susitarimą įtrauktos nuostatos priimti Tautinių mažumų įstatymą ir parengti Nacionalinę demokratijos apsaugos nuo hibridinių grėsmių strategiją.
Partijos taip pat įsipareigos bendromis pastangomis priešintis „neatsakingoms spekuliacijoms, priešinančioms gynybos finansavimą su kitomis jautriomis sritimis“.
Naujo susitarimo iniciatoriai sako, kad jis padės užtikrinti nuoseklią gynybos politiką, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus ir politinės valdžios pasikeitimus.
Ankstesnis partijų susitarimas dėl gynybos ir saugumo politikos buvo pasirašytas 2014 metais, iškart po Krymo aneksijos. Svarbiausią jo nuostatą – gynybai skirti 2 proc. BVP – numatoma įgyvendinti šiemet.
