Šventės dalyvis: „Kiekvienų metų Obuolinių švenčių vinis – kažkokia nauja idėja, kaip šiemet iš obuolių sudėliotas žodis „ANYKŠČIAI”. Kaip ir ankstesniais metais – obuolių kilimai, vaišių stalas prie Šventosios, obuolienės virimas. Tai ir viskas, kas traukia į šventę. O visa kita – tas pats ir nusibodę: ypač daug laiko užimantis nuobodus žemdirbių apdovanojimas, brangi mugė, kurioje amatininkai jau nežino kiek plėšti (pvz. už gruzinišką duoną, paprastai tariant blyną – net 5 Eur), besikartojančios seniūnijų kompozicijos iš rudens derliaus, tie patys saviveiklininkų pasirodymai, iki skausmo žinomos ir girdėtos Edmundo Kučinsko dainos (nors gerai, kad orgaizatoriai nepasikvietė kokios nors „Skylės”). Tiesa, savo klausytojus atlikėjas mėgino užvesti kalbomis apie savo žydrą kostiumą, gėjus ir Gražulį, bet, kaip mėgo dažnai kartoti žodį „kolektyvas” dainininkas, žiūrovai tik abejingai klausėsi žinomų dainų, palydimų vėjo šuorais ir lietumi. Savivaldybės kultūros skyriui reikėtų pagalvoti, kaip paįvairinti šventės formatą, nes žmonės jau nori kažko naujo.”