Su Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke, LSDP pirmininko pavaduotoja Vilija BLINKEVIČIŪTE kalbame apie vyrų ir moterų atlyginimų bei pensijų skirtumą. Ką daryti, kad moterys uždirbtų daugiau ir jų pensijos būtų didesnės? Bet pirmiausia – geros žinios tiems, kurie nepritaria laikrodžių rodyklių sukiojimui kiekvieną pavasarį ir rudenį.
– Ponia Vilija, kada nustosime dukart per metus sukinėti laikrodžio rodykles, gyventi tai vasaros, tai žiemos laiku?
– Jau greitai. Labai norėčiau, kad jau kitąmet. Turiu pagrindo teigti, kad su laiko kaitaliojimu bus baigta visiems laikams.
Pavasarį Europos Parlamentas didele balsų persvara pritarė rezoliucijai, kuria Europos Komisija paraginta peržiūrėti sezoninio laiko kaitaliojimo tvarką.
Vasarą Europos Komisija atliko gyventojų apklausą visoje Europos Sąjungoje. Net 85 proc. dalyvavusiųjų apklausoje pasisakė už tai, kad laiko nebekaitaliotume.
Dar šiemet Europos Parlamentas balsuos šiuo klausimu. Siūloma laiko kaitaliojimą baigti iki 2020-ųjų, jau kitais metais. Balsuosiu už tai. Žmonėms bus daroma mažiau žalos, bus mažiau nepatogumų.
Valstybės pačios turės nuspręsti, kokį laiką taikyti – vasaros ar žiemos.
– Neseniai dalyvavote Birštone vykusiame diskusijų festivalyje „Būtent!“. Aštriai pasisakėte, kad būtina mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus. Kodėl tai svarbu?
– Todėl, kad šioje srityje – vis dar daug neteisybės. Moterys dažnai dirba daugiau (nes dar išlaiko ir tris namų kampus), o uždirba mažiau.
Europos Parlamente ypatingai daug dėmesio skiriame moterų situacijai gerinti. Teikiami pasiūlymai, kaip didinti moterų ekonominę galią, derinti darbą, karjerą ir šeimos gyvenimą, kaip mažinti moterų skurdą.
Vis dėlto moterims vis dar sunku lygiuotis į vyrus.
– Atlyginimų skirtumai – labai dideli?
– Ne tik atlyginimai skiriasi, bet ir pensijos.
Vidutiniškai moterys ES uždirba 16 proc. mažiau nei vyrai, Lietuvoje – apie 14 procentų. Tokia statistika reiškia, kad Lietuvoje per metus moterys palyginti su vyrais dirba beveik du mėnesius nemokamai.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas mažina ne tik viso gyvenimo pajamas, bet mažina ir moterų pensijas. Moterų pensijos ES yra vidutiniškai net 37 proc. mažesnės nei vyrų. Lietuvoje šis skirtumas tarp vyrų ir moterų pensijų mažesnis, bet tai nešvelnina situacijos. O tai reiškia, kad moterys senatvėje (kurios dažnai gyvenimo saulėlydžio sulaukia jau būdamos vienišos) dažniau patiria skurdą.
Atlyginimų skirtumai skaudžiai kerta ir vienišoms mamoms, auginančioms vaikus. Gaunasi uždaras ratas: skurdas auginant vaikus, skurdas juos užauginus ir skurdas išėjus į pensiją.
– Kaip manote, kodėl moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas nemažėja?
– Deja, nors ES teisės aktai draudžia diskriminuoti moteris dėl darbo užmokesčio, moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai išlieka vis dar dideli.
Vis dar paplitęs požiūris, kad moters darbas – pigesnis, kad moteris nesusitvarkys su atsakingu darbu. Tokios tradicijos ir stereotipai dar gajūs. Pasitaiko net ir Europos Parlamente. Svarstant atlyginimų skirtumų problemą vienas europarlamentaras viešai teigė, kad moterys ir turi uždirbti mažiau, nes jos kvailesnės ir silpnesnės.
Atsiprašau, bet tai visiška nesąmonė. Ne viduramžiais ir ne šiaudinių pastogių laikais gyvename. Tas europarlamentaras sulaukė stipraus atkirčio, buvo pasmerktas, nukentėjo ir finansiškai.
O viena iš didžiausių problemų ta, kad moterims sunkiau derinti darbą ir šeimos gyvenimą. Buitis, rūpinimasis vaikais, sergančiais artimaisiais – didžiąja dalimi krinta ant moterų pečių. Dėl to moterys dažnai priverstos aukoti karjerą arba dirbti ne visą darbo dieną, o tai reiškia ir mažesnį uždarbį.
Europos Parlamente svarstome projektus dėl geresnio darbo, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo. Buvau viena iš šios iniciatyvos autorių. Tikslas – padėti mamoms ir tėčiams sudaryti geresnes galimybes naudotis atostogomis ir susitarimais dėl lanksčių darbo sąlygų bei skatinti tai dažniau daryti vyrus.
– Sutikite, kad darbo rinka vis dar padalyta į vyriškas ir moteriškas profesijas…
– Būtent. Moterys daugiausiai dirba švietimo, kultūros, socialinių, sveikatos paslaugų srityse, o ten – tradiciškai maži atlyginimai.
Būtina keisti požiūrį į moterų darbą. Jau nuo mažų dienų investuoti į vaikus ir skiepyti jiems, kad moterys – lygiavertės su vyrais, kad nėra tik moteriškų ir tik vyriškų darbų. Todėl kviečiu merginas drąsiau rinktis vadinamąsias vyriškas profesijas – inžinerines, informacinių, aukštųjų technologijų ir pan.
Taip pat ir darbdaviai turėtų drąsiau skirti moteris į atsakingas pareigas (vadinasi, ir geriau apmokamas) bei sudaryti reikiamas sąlygas derinti darbą su įsipareigojimais šeimai.
– Lietuvoje pradėti skelbti įmonių ir įstaigų atlyginimų vidurkiai. Kaip tai vertinate?
– Vertinu gerai, bet to nepakanka. Kitas žingsnis turėtų būti viešai skelbiami vyrų ir moterų atlyginimai už tą patį darbą konkrečiose įmonėse ar įstaigose. Toks viešumas priverstų darbdavius pasistengti už tą patį darbą ir vyrams, ir moterims mokėti vienodą atlyginimą.
