Futbolo aikštėje būna keturių pozicijų žaidėjai – puolėjai, saugai, gynėjai ir vartininkas. Pagal užduotis aikštėje žaidėjai skirstomi dar paprasčiau, į dvi grupes – kūrėjus ir griovėjus. Visi vienuolika ekipos narių yra svarbūs, visi reikalingi, tačiau net ir nesidomintys futbolu geriau žino kūrėjus nei griovėjus.
Ir visuomenėje, valstybės valdymo sanklodoje, yra kūrėjų ir griovėjų. Žiauriausi griovėjai – policija, teismai, žiniasklaida. Dar ugniagesius ir visas valstybines kontroliuojančias institucijas laikyčiau griovėjais. Valdžia, ypač įstatymų leidžiamoji, pagal savo pirminę misiją tikrai turėtų būti priskirta kūrėjams. Tiesa, neišmąstau, kuriai grupei priskirti medikus: žvelgiant iš pankreatito ar vėžio pozicijos – medikai yra griovėjai, bet pacientui turėtų kitaip atrodyti. Esu bailus, todėl apie gydytojus šiame tekste daugiau nekalbėsiu, mat kur gydytojai – ten Dalis Vaiginas. O kai tekstuose miniu buvusio ligoninės direktoriaus pavardę, portalo anyksta.lt komentatoriai mane vadina Rusijos šnipu, teigia, kad „10 000 kilometrų per Rusiją“ yra ne knygos pavadinimas, o suma, kuri man buvo sumokėta. Žmonai aiškinu, kad pinigus gavau rubliais, bet ji reikalauja eurų… Manot, man lengva?
Todėl futbolas man yra saugesnė tema. Lietuvos futbolo rinktinės rungtynių stengiuosi nežiūrėti, bet praeina pusmetis ir „atkrentu“. Save guodžiu, kad gal dabar jau viskas bus kitaip, ir įsijungiu televizorių. Deja, po keliolikos minučių transliacijos vėl paaiškėja, kad mūsų futbolas stabilus kaip Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio valdžios komanda. Abiejų minimų komandų žaidimo stiliaus esmė – mušk kamuolį kuo toliau nuo savų vartų.
Stebėdamas K.Tubio veiklą tikėjausi, kad jo kadrų politika virs kadrų rotacija. Tačiau liko tokia, kokia buvo – iki savivaldybės administracijos ir iki savivaldybės įmonių „atsirotavo“ tik viena kita reikšmingesnė persona, o „išsirotavo“ dešimtys. Esminės savivaldybės administracijos kūrėjų pozicijos – vyriausiojo statybininko ir vyriausiojo architekto – yra laisvos, o Investicijų ir projektų valdymo skyrius – kaip Niujorko gatvės… Pastaruoju teiginiu nebandau valdžios įžeisti, nereikia manęs už tai skųsti etikos komisijoms. Geros tos Niujorko gatvės – jose daug gražių, kostiumuotų žmonių, bet jie tomis gatvėmis tik praeina, o statytis palapinių ant šaligatvių ir ilgiau ten įsikurti nepageidauja.
Kam geriau, kad iš komunalinio ūkio „išrotuotas“ Kazys Šapoka, iš Švietimo skyriaus – Vida Dičiūnaitė? Kvailiausiai atrodo Viešintų seniūno pozicija – jau, regis, dveji metai, kaip į pensiją išlydėta seniūnė Janė Každailienė, o nuolatinės pamainos jai vis dar nėra. Na, dėl buvusios Andrioniškio seniūnės Laimos Repečkienės viskas aišku: žmogus padarė karjerą. Negi trukdysi valdininkui ieškotis geresnio darbo… Galvojant apie ateitį, jau dabar kas antrą dieną reikėtų rankas bučiuoti Svėdasų seniūnui Valentinui Neniškiui, Troškūnų seniūnui Antanui Jankauskui, Skiemonių seniūnui Stasiui Steponėnui, Kurklių seniūnui Algimantui Jurkui… Tegul dirba žmonės, kol pasirašyti sugeba, nes išeis kuris pensijon – liks juoda skylė kaip Viešintose.
Kai kuriais atvejais, laimė, kad K.Tubis yra ekspolicininkas ir jį su kolegomis sieja bendrystės jausmas. Neironizuoju – esu įsitikinęs, kad Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Sigita Mačytė Šulskienė yra lyg kokia VRM dangaus dievo dovana Anykščiams. Ką tu geriau rasi? Praktikuojantis advokatas ar bent prokuroras eis į šias pareigas?
Žmonės yra prekės. Šlykštu, bet… Harvardo absolventai prie Viešintų seniūnijos nesirikiuoja. Įtariu, kad į daugumą valdiškų konkursų registruojasi tik tie, kurių harvardai – kažkur tarp Šepetos ir Šlavėnų.
Nėr ko zyzti, kad supykdėme rajono vadovus parašę, jog savivaldybė atsisakė 2 milijonų investicijų į vaikų darželį, kai iš tiesų atsisakyta tik niekingų 200 tūkst… Mes kalti, mūsų klaida: „Mea culpa. Mea maxima culpa“. Bet kokio dydžio ta mūsų „culpa“ bebūtų – vis tiek juokinga ir graudu. Etikos komisijai esame apskųsti todėl, kad savivaldybė prarado gerokai mažiau pinigų nei mes parašėme. Čia kaip 0,7 įpūtęs girtuoklis reikalautų jį skelbti šventuoju, nes žurnalistai parašė, kad buvę visos 7 promilės…
Mes klystame. Deja, ir Jūs, rajono vadovai, klystate. Mes esame pasirengę pripažinti ir pripažįstame savo klaidas. Bet iš Jūsų nesame girdėję, kad investicijos pro rajoną praeina dėl to, kad prie savo vartų pastatėte autobusą, kad nevengiate kontaktų tiesiomis kojomis ir niekad nesuabejojote, kad raudonomis kortelėmis apdalinti ne tie, kuriems iš tiesų jas reikėjo skirti.
Beje, apie vartininką. Man regis, kad Anykščių rajono futbolo komandos vartininkas yra Donaldas Vaičiūnas. Įvarčiai mušami dėl gynėjų klaidų, o filmavimo kamera fiksuoja kamuolį iš vartų tinklo krapštantį mero patarėją. Žiūrovams atmintyje išlieka paskutinis vaizdinys, kuriame nevykėlio pozicijoje (pasąmonėje įsikalusi mintis) – visai niekuo dėtas vartininkas.
P.S. „Autobusas vartuose“, „kontaktas tiesiomis kojomis“, „raudona kortelė“ yra futbolo terminai. Jų nereikėtų sieti nei su „Autovelda“, nei su Daliu Vaiginu. Kaip jie gali sietis su D.Vaiginu, – neturiu žalio supratimo. Bet taip pat žalio supratimo neturiu ir kuo „10 000 kilometrų per Rusiją“ siejasi su pinigais ir KGB. Tačiau patyrę stebėtojai gali suprasti, kad kartis vidury marių (Jurgio Gimberio mintis – aut.past.) įbesta ne šiaip sau…
