Teisingumo ministerija parengė naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymą: jame mažėtų draudimų, daugiau įgaliojimų būtų suteikiama Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
Metų pradžioje Teisingumo ministerijai parengus darbinį naujos redakcijos įstatymo projektą, pataisų iniciatoriai sulaukė kritikos dėl siekių prie lobistų priskirti nevyriausybines organizacijas, taip pat suteikti teisę lobistais tapti ir juridiniams asmenims, tad parengtas patobulintas projektas.
Jame palikta teisė lobistais tapti ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridiniams, tačiau lobistine nebus laikoma partijų, nevyriausybinių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų veikla. Lobistais negalėtų būti ir kai kurie juridiniai asmenys: valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, taip pat viešosios įstaigos, kurių savininkai ar dalininkai yra valstybė, savivaldybės ar Lietuvos bankas.
Skirtingai nei dabar galiojančioje Lobistinės veiklos įstatymo redakcijoje, lobistinė veikla nebebūtų laikoma neteisėta, jei lobistas klaidina ar apgaudinėja, veikia be lobistinės veiklos sutarties. Taip pat neliktų draudimo būti lobistinės veiklos užsakovais valstybės politikams, pareigūnams bei tarnautojams, draudimo lobistinę veiklą finansuoti iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, jų įsteigtų fondų.
Pagal Teisingumo ministerijos siūlomą Lobistinės veiklos įstatymo projektą, daugiau įgaliojimų būtų suteikiama VTEK – ji būtų įpareigota sudaryti galimybes elektroninėmis priemonėmis politikams, valdininkams bei įstaigų vadovams, jų pavaduotojams deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Taip pat jai būtų pavesta prižiūrėti, kaip lobistais pripažinti juridiniai asmenys vykdo lobistinę veiklą. Už tokią neteisėtą veiklą VTEK juridiniams asmenims galėtų taikyti finansines sankcijas – joms skirti baudas nuo 1000 iki 4500 eurų. Teisingumo ministerija siūlo, kad Lobistinės veiklos įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2020 metų.
