Rūpestingieji dėdės ir tetos ,,gelbsti“ vaikus.Jono JUNEVIČIAUS nuotr.
Norvegiškos Barnevernet sistemos pavyzdžiu sukurti įstatymai palietė 37 Anykščių rajono vaikus.
„Anykštai“ pradėjus domėtis, kaip klostosi tolimesnis berniuko, spalio 30 – osios vakarą praeivės rasto prie Anykščių Užimtumo tarnybos pastato, likimas, iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos komunikacijos specialistės Eglės Juozėnaitės sužinojome, jog nuo liepos 1 d. Anykščių rajone, nustačius antrąjį grėsmės lygį, iš šeimų buvo paimti 37 vaikai. Tik 6 vaikai grįžo atgal į šeimas.
Priminsime, jog spalio 30 – osios vakarą anykštėnė pedagogė, grįždama namo, prie Anykščių Užimtumo tarnybos pamatė ant suolelio sėdintį berniuką. Dėmesį moteris atkreipė dėl to, jog vaikas buvo apsirengęs ne šiltais drabužiais, kaip įprasta dabartiniam metų laikui, o dėvėjo tik marškinėlius trumpomis rankovėmis. Jos užkalbintas berniukas aiškino, kad grįžęs iš treniruotės namo mamai pasiskundė, jog kiti moksleiviai iš jo tyčiojasi. Tai išgirdusi mama liepė vaikui eiti iš namų.
Berniuką radusi moteris iškvietė policijos pareigūnus, jiems vaikas teigė, kad geriau važiuosiąs į vaikų namus, negu grįšiąs atgal į šeimą.
Spalio 31-osios rytą „Anykštai“ susisiekus su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininke Aušra Staškevičiene, ji patvirtino, kad toks įvykis buvo, į įvykio vietą nuvykęs policijos ekipažas vaiką perdavė Vaikų teisių tarnybos darbuotojams.
Tą pačią dieną paskambinus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėjai Vaivai Arnašei, ji teigė, kad apie Anykščiuose nutikusį įvykį kol kas nieko nežinanti.
Pareigūnė paprašė užklausimą atsiųsti raštu ir pažadėjo kaip galima greičiau viską išsiaiškinti ir informuoti „Anykštą“.
Atsakymo iš pareigūnės nesulaukėme iki pat praėjusios savaitės trečiadienio. Pakartotinai su ja susisiekus, V. Arnašė teigė: „Apgailestaujame, kad tarp galybės užklausų paklydo jūsų užklausa. Atsakysime kaip įmanoma skubiau“.
Tik lapkričio 9 d. popietę gavome atsakymą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos komunikacijos specialistės E. Juozėnaitės.
Beje, centrinei tarnybai pametus „Anykštos“ užklausą, paslapties šydą praskleidė tik Lietuvos Respublikos valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajone patarėja Laima Zukienė. Ji sakė, jog plačiau komentuoti negalinti, tai padaryti turėtų centrinė institucija, tačiau patikino, kad berniukas gyvena šeimoje ir lanko mokyklą. Jo paėmimui pagrindo nebuvę. „Galiu pasakyti tik tiek, kad vaiko šeima sprendžia jo problemas pagal individualų poreikį“, – teigė L. Zukienė.
Praėjusio penktadienio vakarą vis dėlto gavome atsakymą iš Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovės. E. Juozėnaitė pranešė, kad „situacija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Anykščių rajone (toliau – Skyrius) tapo žinoma 2018 m. spalio 30 d., kai Skyriaus specialistai gavo pranešimą apie minėtą įvykį. Įvertinus šeimos aplinką, pokalbių su vaiku ir jo motina metu gautą informaciją, grėsmės vaikui lygis nenustatytas“.
Pasidomėjus, dėl kokių priežasčių net 37 mažieji anykštėnai buvo paimti iš šeimų, E. Juozėnaitė sakė, jog pagrindinės priežastys – tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtavimas, fizinis ar seksualinis smurtas“.
Neseniai savaičių Lietuvą sudrebino didžiulis skandalas, kai iš kauniečių šeimos buvo paimti ir laikiniems globėjams perduoti du mažamečiai vaikai, iš kurių vienam motina neva pliaukštelėjusi per rankas. Tai pamatęs praeivis paskambino policijai ir mama buvo sulaikyta, o vaikai paimti iš šeimos. Po daugiau negu mėnesį vykusio tyrimo vaikus vis dėlto nuspręsta grąžinti jų tėvams. Atgavę vaikus, tėvai pasisamdė teisininką ir ketina kreiptis į teismą, prašydami valstybės atlyginti patirtą žalą. Į teismą valstybę padavė ir kretingiškių šeima, iš kurios vaikai paimti buvo net pusę metų. Šeima prašo atlyginti už tai 120 tūkst. eurų neturtinę žalą . Paaiškėjo, kad vaikai buvo paimti visiškai be reikalo – vaikas, kuris buvo paimtas dėl kraujosrūvų ant kūno, yra autistas ir linkęs save žaloti.
Per keturis centralizuotos vaiko teisių apsaugos sistemos gyvavimo mėnesius vaiko teisių apsaugos specialistai sulaukė daugiau nei 6 tūkst. pranešimų apie įtariamus vaiko teisių pažeidimus. Kadangi vienas pranešimas gali liesti ne vieną vaiką, vaiko teisių apsaugos specialistai išanalizavo 9496-ių vaikų padėtį ir jokios grėsmės nenustatė 4212-ai vaikų. Tai reiškia, kad pranešimas šiais atvejais nepasitvirtino ir nebuvo nustatytos kitos aplinkybės, keliančios grėsmę vaikui.
Tačiau per šį laikotarpį 4362-iems vaikams buvo nustatytas I grėsmės lygis – tokiu atveju šeimai teikiama pagalba, bet šeimos integralumas yra išsaugomas. Dar 922-iems vaikams nustatytas II grėsmės lygis. Tai reiškia, kad vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei fiksuota reali grėsmė, todėl vaikas teismo sprendimu laikinai yra paimamas iš tėvų ar globėjų, o šeimai teikiamos intensyvios paslaugos.
Pastaruoju metu socialiniame tinkle „Facebook“ bei pačiuose įvairiausiuose portaluose pradėta platinti žurnalistės Rūtos Janutienės inicijuota peticija, kurios tikslas – apkalta Seimo narei Dovilei Šakalienei.
Citata iš peticijos, kurią jau pasirašė beveik 30 tūkst. žmonių:
„Seimui priėmus įstatymą, Seimo narė Dovilė Šakalienė rūpinosi poįstatyminiais aktais, kuriais įstatymo normos, nustatančios šeimų išskyrimo galimybes, buvo dar labiau išplėstos.
Pastarosiomis savaitėmis paviešinti vaikų atėmimo atvejai parodė, kad pasikeitusi teisinė bazė suteikia Vaiko teisių apsaugos tarnybai galimybę paimti vaiką iš šeimos ir laikyti jį (ją) neribotą laiką, net jei šeima vykdo visus tarnybos nurodymus. Tokiam procesui pradėti dabar pakanka anoniminio skundo apie galimą smurtą. Kadangi eilės atlikti teismo ekspertizes yra milžiniškos, tai ikiteisminiai tyrimai tęsiasi daugiau nei metus ir visą tą laiką vaikai laikomi atskirti nuo šeimų. Tai pažeidžia nekaltumo prezumpciją.
Paaiškėjus, kad įgyvendinant įstatymą ne vieną kartą be pagrindo buvo pažeistos vaikų teisės augti šeimoje, šeimos ir privataus gyvenimo neliečiamumas, Dovilė Šakalienė nesiėmė savo klaidų taisyti, tačiau viešai melavo apie tarnybų smurtą patyrusios Kručinskų šeimos tariamą smurtavimą, neturėdama duomenų gynė galimai melagingą pranešimą apie smurtą pateikusius asmenis. Tuo pat metu Seimo narė Dovilė Šakalienė demonstravo išskirtinį abejingumą atskirtų nuo tėvų vaikų kančiai ir jų teisei augti šeimoje“.
