Palyginus eismo įvykių statistiką Utenos apskrityje per pastaruosius penkerius metus, matyti, kad kad eismo įvykių skaičius nežymiai išaugo 2018 m. – 85 (vidurkis -73), sužeistų asmenų skaičius taip pat išaugo 2018 m.- 104 (vidurkis – 90), tačiau sumažėjo žuvusių asmenų skaičius 2018 m.- 7 (vidurkis -11). Taip pat sumažėjo asmenų skaičius, kuriems buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas 2018 m.- 3 (2017 m.- 70), nesunkus sveikatos sutrikdymas 2018 m.- 22 (2017 m. -27 ), tačiau išaugo asmenų skaičius, kuriems nustatytas nežymus kūno sužalojimas 2018 m.- 52 atvejai, 2017 m. -40) Šiais metais padidėjo susidūrimų skaičius 2018 m. -33 (2017 m. – 24 atvejai), taip pat apvirtino atvejų – nuo 5-2017 m. iki 13 -2018 m. Eismo įvykiuose daugiausia sužeista vairuotojų- 41, pėsčiųjų -28, keleivių -25, motociklininkų -12. Daugiausia eismo įvykių įvyksta dėl vairuotojų kaltės – 63 eismo įvykiai, dėl motociklininkų ir mopedų vairuotojų kaltės – 14 , dėl pėsčiųjų kaltės- 8.
Pagrindinės eismo įvykių priežastys- greičio viršijimas- 24 atvejai, reikalavimo duoti kelią – 12, pareigų pėstiesiems nevykdymas -10, saugaus atstumo nesilaikymas – 7.
Eismo situacijai keliuose nemažą įtaką daro sezonų pokyčiai. Atšalus orams, eismo sąlygas blogina krituliai, plikledis, rūkas, o vairuotojai ir kiti eismo dalyviai sunkiau ir lėčiau prisitaiko prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip ir kiekvienais metais lapkritis ir gruodis yra patys pavojingiausi mėnesiai dviratininkams, pėstiesiems. Anksti prasidedantis tamsus paros metas ir sudėtingos eismo sąlygos blogina eisme dalyvaujančių pėsčiųjų saugumą. Iš pateiktos statistikos matome, kad eismo įvykiuose nukentėjusių pėsčiųjų skaičius yra vienas iš didesnių palyginus su kitais eismo dalyviais. Tamsiuoju paros metu dažniau į eismo įvykius patenka pėstieji ir dviratininkai. Šių įvykių kilimą įtakoja tamsiu paros metu- matomumas, tai atšvaitų, šviesą atspindinčių elementu, liemenių dėvėjimas. Vairuotojui pastebėti be atšvaitų ar šviesą atspindinčių elementų pėsčiąjį ar dviratininką tamsoje yra labai sunku.
Norėdami išvengti eismo įvykių, į kuriuos patenka pėstieji, tiek jie patys, tiek dviračių vairuotojai, vadeliotojai, turėtų elgtis atsakingiau, pasirūpinti, kad tamsiu paros metu būtų matomi. Vairuotojai turėtų būti atidesni, atsižvelgti į oro ir eismo sąlygas – pasirinkti saugų važiavimo greitį, kad spėtų laiku sustabdyti transporto priemonę. Norėdami užtikrinti savo saugumą ir matomumą, pėstieji turėtų pasirūpinti atšvaitais, žibintuvėliais ar kitais šviečiančiais ir šviesą atspindinčiais elementais, judėti pėsčiųjų takais, šaligatviais, jei jų nėra – kelkraščiais prieš automobilių judėjimo kryptį, o per gatvę ar kelią eiti tik tinkamai įsitikinus, kad tai daryti yra saugu. Pėstieji, dviračių vairuotojai, vadeliotojai turi laikytis privalomų reikalavimų, numatytų Kelių eismo taisyklėse, tamsiuoju paros metu neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba prie drabužių būti prisisegus kitiems eismo dalyviams matomą atšvaitą.
Vis dar daug pėsčiųjų sąmoningai nesilaiko kelių eismo taisyklių reikalavimų, eina per gatves ne tam skirtose vietose, sankryžose degant draudžiamajam šviesoforo signalui. Į pėsčiųjų perėjas įeina visai neapsižvalgę, neįvertinę esamos situacijos, kurioje vietoje ar kokiu atstumu yra atvažiuojantis automobilis ir kokiu greičiu jis atvažiuoja. Dažnai pėstieji įeidami į pėsčiųjų perėją ar sankryžą naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis, (kalbėdami ar rašydami žinutes) taip nukreipdami savo dėmesį nuo dalyvavimo eisme ir esamos situacijos įvertinimo. Toks neatsargus ir neatsakingas poelgis dažniausiai baigiasi eismo įvykiu ir su sunkiomis pasekmėmis.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai, prasidedant tamsiajam ir šaltajam metų sezonui, lapkričio mėnesį surengė prevencinę priemonę priminti pėstiesiems kaip yra svarbu būti matomiems tamsoje, nepažeidinėti kitų kelių eismo taisyklių reikalavimų ir kartu užfiksuoti – išsiaiškinti 139 jų padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai: 1 pėsčiasis sukėlė avaringą situaciją, 6 pėstieji nedėvėjo šviesą atspindinčių elementų tamsiuoju paros metu, 117 pėsčiųjų ėjo per gatvę ne per pėsčiųjų perėją ir 15 pėsčiųjų naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis eidami per pėsčiųjų perėjas, taip pat buvo nustatyti du dviračių vairuotojai, kurie vairavo dviračius būdami neblaivūs. Užfiksuotų pėsčiųjų padarytų pažeidimų skaičiai tiesiog stebina, kaip šie eismo dalyviai nesisaugo patys ir nepaisydami kelių eismo taisyklių reikalavimų kelia grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams.
Kelių policija įspėja, kad tokios prevencinės priemonės ir ateityje bus dažnai vykdomos.
Ši problema yra ne tik mūsų mieste, bet ir visoje Lietuvoje. Siekiant sumažinti tokių eismo įvykių kilimą ir padidinti atsakomybę patiems pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams nevykdantiems pareigų pėstiesiems buvo papildytos kelių eismo taisyklės naujais reikalavimais.
Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. įsigalioja tam tikri Kelių eismo taisyklių pakeitimai. Atkreiptinas dėmesys į vairuotojų elgesį prieš pėsčiųjų perėjas, pėsčiųjų drausmingumą einant per važiuojamąją kelio dalį, leistiną važiavimo greitį.
Prašome eismo dalyvių dar kartą susipažinti su Kelių eismo taisyklių pakeitimais ir reikalavimais, juos vykdyti, nekelti pavojaus ne tik sau, bet ir kitiems.
VAIRUOTOJAMS
Kelių eismo taisyklių 27 punktas
Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.
Kelių eismo taisyklių 30 punktas
Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
Kelių eismo taisyklių 32 punktas
Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę.
Kelių eismo taisyklių 126 punktas
Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/val., ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/val.
PĖSTIESIEMS
Kelių eismo taisyklių 42 punktas
Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
Kelių eismo taisyklių 44 punktas
Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.
Kelių eismo taisyklių 45 punktas
Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per važiuojamąją dalį galima tik įsitikinus, kad eiti saugu.
VAŽIAVIMO GREITIS
Kelių eismo taisyklių 131 punktas (Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti)
131.1. lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse balandžio–spalio mėnesiais – ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, lapkričio–kovo mėnesiais – ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu, greitkeliuose balandžio–spalio mėnesiais – ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu, lapkričio–kovo mėnesiais – ne didesniu kaip 110 km/val greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/val greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu.
131.2. A1, A2, A arba B kategorijų transporto priemonėmis, kurias vairuoja pradedantieji vairuotojai, besimokantys vairuoti arba laikantys praktinį vairavimo egzaminą asmenys, autobusais (įskaitant mokyklinius) automagistralėse – ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu.
Prisiminkime, kad eismo dalyvių elgesys visuomet grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
