Kvitų loterijoje dalyvaujantys gyventojai nuo šiol galės bandyti laimę, registruodami kvitus ne tik už pirkinius turgavietėse ar paslaugų vietose, bet ir kai kuriose parduotuvėse.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), siekdama paskatinti gyventojus aktyviai dalyvauti žaidime, nuo kitos savaitės plečia prekybos ir paslaugų vietų sąrašą. Jame bus ir prekybos tinklai, išskyrus didžiausius – „Maximą“, „Iki“, „Norfą“, „Rimi“, „Lidl“ ir „Senukus“. Žaidime galės dalyvauti ir specializuotos alkoholio bei tabako parduotuvės.
„Šiuo metu numatyta, kad kvitų loterijoje negalės dalyvauti tik šeši didieji prekybos tinklai. Svarstėme daug alternatyvių sprendimų, bet vis dėlto nusprendėme, kad žaidimas yra skirtas gyventojams, norime, kad jie jame aktyviai dalyvautų, todėl siekis buvo jį padaryti kuo paprastesnį. Kad gyventojams nereikėtų galvoti, kiekvieną kartą tikrinti sąrašą, kuriuos kvitus galima registruoti, o kuriuos ne“, – BNS sakė VMI Kvitų žaidimo projekto vadovas Rolandas Puncevičius.
Pasak jo, būtent dėl to buvo nuspręsta iš žaidimo eliminuoti didžiausią apyvartą generuojančius prekybos tinklus, o ne atskiras prekybos vietas.
„Buvo atrinkti pagrindiniai šeši mažmeninės prekybos tinklai, kurie kartu sudėjus pagal generuojamą apyvartą užima 34 proc. rinkos“, – teigė R. Puncevičius.
Jis sakė nematantis problemų konkurencijos požiūriu, jog kartu su maisto prekybos tinklais eliminuojami „Senukai“, tačiau jų konkurentai „Depo“, „Moki veži“, ar „Ermitažas“ dalyvaus kvitų žaidime.
„Visų pirma, pats žaidimas nėra orientuotas į vienokį ar kitokį prekybos skatinimą. Pasikartosiu, kad sudarant dalyvauti negalinčių prekybos tinklų sąrašą, buvo remtasi metinėmis apyvartomis“, – aiškino R. Puncevičius.
Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas portalui 15min.lt teigė nematantis logikos iš kvitų žaidimo eliminuoti didžiuosius prekybos tinklus.
„Kai ši priemonė buvo nukreipta į turgus, dar galėjome nekreipti dėmesio į konkurencijos iškraipymą, o dabar tai jau būtų nepateisinama“, – sakė L. Vilimas.
Iki šiol žaidime buvo galima registruoti tik kvitus už turgaviečių prekes bei už įvairias paslaugas. Šiame sektoriuje, anot R. Puncevičiaus, niekas nesikeičia.
Nuo kitos savaitės iki 300 tūkst. eurų didinamas žaidimo prizinis fondas bei savaitinių laimėtojų skaičius, tačiau vidutinis laimėjimas sumažės. Nuo šiol kiekvieną antradienį bus skelbiama nebe 10, o 100 kvitų, laimėjusių po 50 eurų (dabar – 200 eurų), o kiekvieną pirmąjį mėnesio antradienį ir toliau bus skelbiamas vienas 5 tūkst. eurų laimėtojas.
2019 metai yra antrieji, kai vyksta kvitų loterija. Naujausiais duomenimis, Kvitų žaidime iš viso užregistruota 2,36 mln. kvitų, iš jų kvitų už paslaugas – 1,26 mln., už turgavietėse įsigytas prekes – 1,1 milijono.
Šiuo metu jau paskelbta 630 laimingų savaitinių kvitų ir 14 laimingų mėnesinių kvitų, todėl paskelbtų laimėjimų prizinis fondas siekia 196 tūkst. eurų.
Pirmoji šalies istorijoje nacionalinė kvitų loterija rengiama nuo 2017 metų lapkričio. Išmaniųjų kasos aparatų kvitų loterijos ar įvairios jų variacijos rengiamos Kroatijoje, Gruzijoje, Portugalijoje, Lenkijoje.