Projektinius pasiūlymus, kaip turėtų atrodyti Anykščių koplyčios teritorija, pateikė mažiausią paslaugos kainą pasiūliusi Anykščių rajono savivaldybės viešąjį pirkimą laimėjusi UAB „Eksploit“. Už šią paslaugą iš rajono biudžeto pagal sutartį numatyta sumokėti 7948 Eur.
Šiais metais Anykščių rajono savivaldybė ruošiasi atnaujinti Anykščių koplyčios teritoriją.
Šalia koplyčios, kur buvo senosios Anykščių kapinės, planuojama iškirsti dalį medžių, nuo „Norfos“ pusės koplyčią atitverti segmentine tvora, o nuo Vilniaus gatvės – kaltine tvora. Teritoriją aplink koplyčią planuojama išgrįsti trinkelėmis, kurių išdėstymas primintų koplyčios statytojų Venclovavičių herbe vaizduojamas žuvis. Šalia koplyčios siūloma įrengti stiklines vitrinas meno kūrinių eksponavimui.
Kada koplyčios teritorija bus pradėta tvarkyti, neskelbiama. Darbų pradžia gali užtrukti, nes projektiniais pasiūlymais atvirai nepatenkinta Jurzdiko bendruomenė ir tyliai – Pasaulio anykštėnų bendrija.
Džiaugėsi pasiūlymų gausa
„Sveikintina, kad projektiniai pasiūlymai sulaukė įvairiausių vertinimų. Buvo gauti raštai iš Pasaulio anykštėnų bendrijos, tai matau kaip norą ir rūpestį, kad senosios Anykščių koplyčios teritorija būtų gražiai sutvarkyta“, – gruodžio viduryje Anykščių koplyčioje projekto aptarime su visuomene kalbėjo Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius Audronius Gališanka.
Neprisistačiusi UAB „Eksploit“ atstovė šiame susitikime pristatė senosios Anykščių koplyčios teritorijos sutvarkymo pasiūlymus. Parengtame projekte akcentuojama, kad, nors senosios Anykščių koplyčios teritorija turi istorinę vertę, daug įspūdingų medžių, bet jos būklė nebeatitinka dabartinių poreikių. Teritorijoje mažai grįstų takų, o esantys yra prastos būklės. Projektuotojai įžvelgė ir vieną problemą – kadangi koplyčios sklypas atsidūręs tarp prekybos centro „Norfa“ ir gyvenamųjų namų, žmonės, trumpindami kelią, jos teritorijoje mina taką.
Atlikus koplyčios teritorijoje augančių želdinių inventorizaciją konstatuota, kad septyni medžiai yra blogos, o vienuolika – labai blogos būklės, todėl juos siūloma iškirsti.
UAB „Eksploit“ projektuotojai Anykščių koplyčios teritorijoje pasiūlė įrengti kelias skirtingos paskirties zonas – renginiams, vestuvių dalyviams ir ramiam poilsiui. Taip pat pasiūlyta teritoriją aptverti tvora, remiantis tuo, kad praeityje čia buvusios kapinės buvo aptvertos. Į teritoriją būtų galima patekti pro vartus iš Vilniaus gatvės. Dar vienas pasiūlymas – lauke įrengti vitrinas, kad meno kūrinius būtų galima apžiūrėti ir neužėjus į koplyčios vidų. Sklype esančius takus bei aikšteles pasiūlyta grįsti betoninėmis trinkelėmis.
Ragino saugoti medžius, atsisakyti trinkelių
Susirinkime ypač daug diskutuota apie UAB „Eksploit“ sumanymą Anykščių koplyčios teritorijoje iškirsti dalį medžių.
Tam ypač aršiai nepritarė buvusi Pasaulio anykštėnų bendrijos veiklos koordinatorė, visuomeninio judėjimo „Gyvas miškas“ aktyvistė Monika Peldavičiūtė. Ji žadėjo kviesti dendrologus,kad čia augantys medžiai būtų apžiūrėti ir įvertinti.
„Medžiai naikinami Anykščiuose, kurie Anykščių rajono savivaldybės pristatomi kaip „žalioji Lietuvos viršūnė“, – stebėjosi M.Peldavičiūtė.
Nemažai kritikos projektuotojai sulaukė ir dėl betoninių trinkelių.
„Koplyčios teritorijoje svarbu išsaugoti natūralią aplanką, kur medžių paunksnėje galima būtų išsitiesti ant žolės. Mes gyvename šalia koplyčios, ši teritorija yra mūsų gyvenimo dalis“,- kalbėjo Jurzdiko bendruomenės pirmininkė Irena Vaitkienė.
Kai kurie susirinkusieji betonines trinkeles siūlė keisti žvyro ar akmens skaldos takeliais, tačiau su tokiais pasiūlymais nenorėjo sutikti Anykščių menų centro direktorius Tomas Tuskenis.
Projektuotojai nesulaukė palaikymo ir dėl planuojamos tvoros. Daugelis kalbėjo neįsivaizduojantys, kaip koplyčia atrodytų aptverta siūloma segmentine tvora. Užuot tvėrus tvorą, siūlyta sodinti želdinius, kurie atliktų tvoros funkciją.
Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus koordinatorius, Pasaulio anykštėnų bendrijos valdybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius siūlė diskusijas pakreipti visai kitu rakursu ir apsispręsti, kokioms reikmėms turėtų tarnauti Anykščių koplyčios teritorija. „Būtina nepamiršti to, kad Anykščių koplyčia yra senųjų kapinių teritorija, renginiams skirtos zonos čia visai nereikalingos“, – dėstė T.Kontrimavičius.
Susirinkimui įpusėjus, jis tapo nevaldomas. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius A.Gališanka atvirai demonstravo nepasitenkinimą diskusijos dalyvių kalbomis ir vis ragino siūlyti konkrečius sprendinius. Kadangi susirinkimas neturėjo savo moderatoriaus, šią rolę bandė perimti visuomenininkė M. Peldavičiūtė, tačiau nuo kėdės pašokęs Savivaldybės administracijos direktorius A.Gališanka aiškino, kad susirinkimo organizatorius yra ne čia susirinkusieji, o savivaldybė.
Susirinkime dėl senosios Anykščių koplyčios – Anykščių menų centro teritorijos sutvarkymo dalyvavo apie 20 anykštėnų.
Idėjų konkurso skelbti neplanuoja
Kaip paaiškėjo Anykščių koplyčioje vykusiame projekto aptarime, vienas iš Pasaulio anykštėnų bendrijos siūlymų buvo skelbti idėjų konkursą, kaip turėtų ateityje atrodyti senosios Anykščių koplyčios teritorija.
„Iš karto galiu pasakyti, kad to tikrai neplanuojame daryti“, – sakė A.Gališanka.
Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus A.Gališankos, idėjų konkursai Anykščiuose esą nepopuliarūs.
„Paskelbiame konkursą, niekas nedalyvauja. Po to skambinama architektams, jie kviečiami dalyvauti, jie atvažiuoja, bet nuperkamos ne tokios idėjos, kokias tikimasi nupirkti. Tai nesuveikia“, – dėstė A.Gališanka.
Konkrečių pasiūlymų negavo
Po susirinkimo dėl Anykščių koplyčios teritorijos sutvarkymo projekto Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus laikinoji vedėja Vida Jakniūnienė „Anykštai“ sakė, kad konkrečių pasiūlymų nei iš visuomenės, nei Pasaulio anykštėnų bendrijos dėl šio projekto nesulaukta.
„Buvo projektinių pasiūlymų viešinimas ir visuomenės grupė – Pasaulio anykštėnų bendrija, atskirai atėję žmonės galėjo pareikšti savo nuomonę, pastebėjimus ir pasiūlymus, tačiau konkrečių, jokių raštu pateiktų pasiūlymų nei mes, nei projektuotojai nesame gavę.Pasaulio anykštėnų bendrija nieko konkrečiai nėra pateikusi, tik išsakiusi, kad jiems projektas nepatinka. Matyt, ir patys jie nelabai žino, ko reikia. Bet tai nereiškia, kad projektas ir mums patiems patinka. Tai yra procesas projektavimo. Per tokius surinkimus mes patys išsigryniname, pasitikriname, atmetame kažkokias mintis, ir projektuotojai. Su šios dienos projektuotojais nėra taip paprasta“, – sakė V.Jakniūnienė.
Kelių arų sklypukai nerūpi
Vienas iš Pasaulio anykštėnų bendrijos prašymų – Anykščių koplyčios teritorijos sutvarkymo projektui paskelbti idėjų konkursą. Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus laikinoji vedėja V.Jakniūnienė aiškino, kad tai daryti netikslinga.
„Skelbėme idėjų konkursą Tilto gatvės konversijos projektui prieš kelerius metus. Su laimėtoju buvo sudaryta sutartis, parengta projektinė dokumentacija. Kitas konkursas buvo skelbtas apžvalgos aikštelės ir Šventosios upės dešiniojo pėsčiųjų bei dviračių tako projektui. Konkursas buvo skelbtas, jam buvo pasirengta, o tai didelis darbas ir jis tiesiog neįvyko todėl, kad nelabai architektai buvo suinteresuoti tuo konkursu. Ar mes, skelbdami idėjų konkursą, išrinksime geriausią idėją? Paprastai didiesiems ir sumaniesiems architektams kelių arų sklypukai mažai rūpi. O jeigu ir ateis toks projektuotojas, mums su juo reiks dirbti, kaip dirbame ir dabar. Taupydami laiką ir lėšas, įvertinę visas aplinkybes, nutarėme, kad konkursą geriau skelbti eiline Viešųjų pirkimų įstatymų nustatyta tvarka, ir kviesimės ekspertus. Bet, kaip matome, pirmam svarstymui dar neturime tų sprendinių išsigryninę, tai ką galime pasiūlyti ekspertams“, – aiškino V.Jakniūnienė.
Nemažai Anykščių koplyčioje dalyvių pasisakė prieš projektuotojų sumanymą Anykščių koplyčios teritoriją aptverti tvora, tačiau, pasak V.Jakniūienės, ji reikalinga.
„Neįsivaizdavome teritorijos užtvėrimo nuo Vilniaus gatvės ir apie tai net nebuvo galvota. Tačiau diskusijose priėjome išvadą, kad teritorija neturėtų būti pereinamu kiemu ir iš kitų trijų ūkinių pusių apribojimą turėsime turėti. Nes jeigu neturėsime, liks vaikščiojimas net pro kapinių paminklėlį“, – kalbėjo V.Jakniūnienė.
Kreipimąsi viešinti atsisako
Pasaulio anykštėnų bendrija dėl Anykščių koplyčios teritorijos sutvarkymo projekto Anykščių rajono savivaldybei parašė net du raštus, tačiau jų turinį visuomenei viešinti atsisakė.
„Tai buvo tarnybiniai laiškai Savivaldybės administracijai dėl to projekto. Tai nėra atviras laiškas, kreipimasis į visuomenę kažkokią daryti įtaką“, – „Anykštai“ sakė Pasaulio anykštėnų bendrijos valdybos pirmininkas T.Kontrimavičius.
Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas, prof. Tomas Ladiga taip pat aptakiai kalbėjo, koks buvo Anykščių rajono savivaldybei adresuotų raštų dėl Anykščių koplyčios teritorijos sutvarkymo konkretus turinys.
„Raštų adresatai buvo konkrečiai tie, kurie skelbė tą susitikimą – tai mūsų gerbiamas rajono valdytojas ir Architektūros ir urbanistikos skyrius. Nežinau, ar ten paslaptis, ar ne paslaptis. Galiu tik trumpai pasakyti, kad mes prašom, kad tas konkursas būtų kitam lygmeny. Buvo pristatytas projektas ir apie jį diskutuojama, bet mintis tokia, kad Anykščių koplyčia yra išskirtinis objektas, labai jautri vieta ir tai, kaip jis integruojasi istorinėje bei architektūrinėje plotmėje, yra labai svarbu. Norėtųsi, kad to konflikto būtų kuo mažiau. Mintis ir yra tokia. Jeigu yra manoma, kad į tvorą ar trinkeles bus investuojama ir tai atrodys kaip geras lėšų įsisavinimas, tai mums to truputėlį kaip ir negana. Jeigu nėra skelbtas konkursas ir yra tik vienas variantas, tai jau nėra labai toks geras konkurencinis momentas. Nežinau tų sąlygų, kurias kėlė Architektūros ir urbanistikos skyrius, bet mums atrodo, kad Anykščių koplyčia yra jautri vieta ir ji turi atitikti mūsų visą istorinį bei architektūrinį paveldą, jautriai išlaikyti sąlytį su praeitimi, su kraštovaizdžiu“, – kalbėjo T.Ladiga.
Taktika – slėpti
Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas T.Ladiga atviravo, kad apie Anykščių koplyčios aplinkos sutvarkymo projektą nuspręsta su Anykščių rajono savivaldybe kalbėtis taip, kad apie jį nežinotų spauda. Tokia esą buvo numatyta taktika.
„Ar tai kolegija, ar tai valdyba, mes nemanėme, kad tą visą turime viešinti vien dėl to, kad tik vienintelė spauda gali pasiekti savo rezultatus. Supraskit mane teisingai, ne dėl to, kad laikyti paslaptį, o kad neaštrinant pasiekiamas rezultatas”, – kalbėjo T. Ladiga.
„Mintis tokia, kad negerai, kad yra vienas vienintelis projektas, konkursas… Čia kaip ir ne konkursas, jei yra vienas projektas. Tai nelabai tenkina. Mes tą viziją siūlome permąstyti, perprojektuoti. Nebuvo tikslo sudirbti projekto autorę. Norisi, kad šis projektas būtų respublikiniame lygmeny architektų. Anykščių koplyčios gaubtą projektavo irgi ne Anykščių architektai. Tai buvo irgi aukštesnio lygio projektas. Čia tokia taktika, kad tai yra dalykiškas tarimasis su pasiūlymais, be jokių sankcijų ir svaidymosi skambiais žodžiais, kad mes čia nesutinkame, protestuojame“, – sakė T.Ladiga.
Pastabos – ir iš buvusios rajono vyr. architektės
Buvusi Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja, dabar užimanti Panevėžio miesto vyr. architektės pareigas, Daiva Gasiūnienė stebėjosi, kad koplyčios teritorijos sutvarkymo projektui nebuvo skelbtas idėjų konkursas, jame dalyvauti nepakviesti geriausi Lietuvos architektai. Architektė sakė nepritarianti projektuotojų sumanymui Anykščių koplyčios teritoriją apjuosti tvora, o ypač segmentine tvora. Ji kritkavo ir projektuotojų sumanymą koplyčios teritorijoje trinkeles išdėstyti žuvų forma, taip replikuojant Venclovavičių, kurių iniciatyva buvo pastatyta mūrinė Anykščių koplyčia, herbą. Stiklinėms vitrinoms, kuriose būtų eksponuojami meno kūriniai, anot D.Gasiūnienės, taip pat ne vieta Anykščių koplyčios teritorijoje. Buvusi rajono vyr. architektė kategoriškai pasisakė ir prieš sumanymą koplyčios teritorijoje iškirsti dalį medžių.
„Nebuvo jokios kalbos, kad Pasaulio anykštėnų bendrijos valdyba nuo visuomenės slėptų Anykščių rajono savivaldybei rašytų raštų dėl koplyčios teritorijos sutvarkymo turinį. Priešingai, jo turinį planuota paviešinti projekto svarstymo su visuomene metu“, – sakė viena iš Pasaulio anykštėnų bendrijos valdybos narių D.Gasiūnienė.
Beje, „Anykštai“ vienas iš Pasaulio anykštėnų bendrijos narių pasakojo, kad bendrija nenori viešinti Anykščių rajono savivaldybei adresuotų raštų, kuriuose reiškia nepritarimą dėl Anykščių koplyčios teritorijos sutvarkymo projektinių pasiūlymų, turinio dėl vienos priežasties – Pasaulio anykštėnų bendrijos veiklos koordinatorei atlyginimas yra mokamas iš rajono biudžeto, o Pasaulio anykštėnų bendrijos valdybos pirmininkas T.Kontrimavičius yra savivaldybei pavaldžios biudžetinės įstaigos – Anykščių muziejaus – darbuotojas.
Ragina kurti ne turistams
Savo nuomones apie Anykščių koplyčios teritorijos sutvarkymą anykštėnai išsakė ir internete.
„Dabartinės diskusijos Anykščiuose apie įvairius mieste vykstančius projektus, erdvių rekonstrukcijas, medžių kirtimus, pievelių klojimus trinkelėmis ir paupių asfaltavimus vyksta maždaug tokiame lygmenyje: man gražiau/patogiau/reprezentatyviau su medžiais/žole, o man be jų, su trinkelėmis. Siūlau pakreipti diskusiją kitu kampu: kokios erdvės mieste reikalingos, kad mieste būtų gera ir saugu gyventi miestiečiams?
Spalio mėnesį Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) perspėjo, kad žmonija turi tik apie dešimtmetį sušvelninti (atkreipkite dėmesį, tik sušvelninti, nebe išvengti, nes į šitą traukinį jau pavėlavome) klimato pokyčiams. Kadangi klimato atšilimo visiškai sustabdyti jau nebepavyks, mums teks prisitaikyti prie netikėtų šalčių, potvynių, rūkų, oro užterštumo, sausrų, karščio bangų, stichinių liūčių, kuriuos jau pradedame po truputį patirti ir kurių turėtų sparčiai daugėti. Tai vyks ne kažkokioje tolimoje abstrakčioje ateityje, bet jau vyksta dabar ir, jei tendencijos nesikeis, toliau intensyvės.
Kaip tam ruoštis? Miestuose, planuojant, kuriant, pertvarkant teritorijas, pigiausias ir efektyviausias sprendimas yra kurti naują ir išsaugoti senąją žaliąją infrastruktūrą (dviračių takus, žaliąsias erdves ir pan) ir saugoti dar likusias laukines vietas. Teisingi sprendimai, padaryti dabar, kainuos žymiai mažiau nei vėlesnis klaidų taisymas. Pvz., Lietuvos miestuose dabar vyksta trinkelių klojimo ir asfaltavimo bumas: rekonstruojamos pagrindinės aikštės, statomi nauji prekybos centrai – ir jų aikštelės toliau asfaltuojamos ar klojamos trinkelėmis. „Kai reikės viską lupti lauk, kad kritulių sugėrimas pagerėtų – tuomet tai kainuos brangiai, nes mes antrą kartą investuosime į tas pačias erdves” , – viename iš komentarų pasisakė anykštėnė Simona Vaitkutė.
