Bunda ne tik gamta, bet ir erkės

Erkinis encefalitas (toliau – EE) – viena iš labiausiai paplitusių erkių platinamų ligų Europoje. Tai – sunki liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą ir pasireiškianti ilgalaikėmis neurologinėmis komplikacijomis. Žmogus suserga įkandus užsikrėtusiai erkei. Sergamumas ypatingai išaugo per du pastaruosius dešimtmečius. Privaloma šios ligos registracija Lietuvoje pradėta 1968 m., tačiau EE ypač aktualia visuomenės sveikatos problema šalyje tapo nuo 1993 metų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Utenos departamento Anykščių skyrius duomenis apie Anykščių rajone užregistruotus EE atvejus turi kaip tik nuo 1993 m., o per visą 1993-2018 m. laikotarpį Anykščių rajone užregistruota 167 EE atvejai. Daugiausiai susirgimų EE užregistruota 2012 m. – 23 atvejai, 1993 m. rajone neužregistruotas nei vienas EE atvejis, o 1994, 1995 ir 1999 m. užregistruota tiktai po vieną šios ligos atvejį.

Moterys erkiniu encefalitu serga dažniau

Erkiniu encefalitu Lietuvoje dažniau serga vyrai nei moterys. Analizuojant Anykščių rajono sergamumo duomenis pagal lytį ir gyvenamąją vietą, pastebima, kad mūsų rajone EE dažniau serga kaime gyvenančios moterys. Didžiausias sergamumas registruojamas 45-54 metų amžiaus grupėje, daugiausiai EE atvejų užregistruojama birželio-rugsėjo mėnesiais. Analizuojant sergamumą EE pagal profesiją ar užsiėmimą, pastebima, kad Anykščių rajone, kaip ir Lietuvoje, didžiąją sergančiųjų dalį sudaro bedarbiai ir pensinio amžiaus asmenys. EE kaime gyvenantys asmenys serga daugiau kaip dvigubai dažniau nei mieste ir sudaro 72 proc. sirgusiųjų. Tai būtų galima paaiškinti dažnesniu kaimo gyventojų lankymusi miškuose, daugelis kaimų ar sodybų yra įsikūrusios šalia miškų ar miškingų vietovių, todėl kaimo gyventojai turi dažnesnį sąlytį su erkėmis, mažiau saugosi jų įsisiurbimo, maistui vartoja savo ūkiuose auginamų gyvulių pieną prieš tai jo termiškai neapruošdami. Dažniausiai užsikrečiama gyvenamojoje aplinkoje – kiemuose, ganyklose, prie tvenkinių, ežerų ir kt.

Efektyviausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai

NVSC Utenos departamento Anykščių skyrius informuoja, kad vienintelė veiksminga specifinė EE profilaktikos priemonė – skiepai. Skiepytis nuo EE rekomenduojama pradėti ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis. Nors šiuo metu pavasaris jau įsibėgėja, tačiau dar nevėlu pasiskiepyti nuo EE.
Pastebima, kad paskiepytų asmenų skaičius ir sergamumo EE rodiklis tarpusavyje koreliuoja: kuo daugiau asmenų yra paskiepijama EE vakcina, tuo mažesnis sergamumo EE rodiklis 10 000 gyventojų. Anykščių rajone, kaip ir Lietuvoje, tik nedidelė gyventojų dalis yra paskiepijama, o sergamumo mažėjimo tendencijų galima tikėtis, jeigu būtų paskiepyta ne mažiau kaip 75 proc. populiacijos. Skiepijimą tikslingiausia būtų pradėti nuo rizikos grupių skiepijimo, pirmiausia rekomenduojama skiepyti vyresnio amžiaus suaugusius asmenis.

Skiepijimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta

Įvertinus riziką užsikrėsti minėta liga, galima pasirinkti įprastinę skiepijimo schemą arba pagreitintą skiepijimo schemą.
Įprastinės skiepijimo schemos atveju po pirmosios vakcinos dozės, antroji dozė įskiepijama 1-3 mėn. intervalu. Trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo ir nurodomi vakcinos charakteristikų santraukoje.
Pagreitinta skiepijimų nuo EE schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Praėjus 14 dienų po pirmosios dozės įskiepijama antroji dozė, toliau skiepijama pagal vakcinos gamintojo charakteristikas ir rekomendacijas.
Žmogus tampa pilnai apsaugotas nuo EE, praėjus 2 savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo (tiek taikant įprastinę, tiek pagreitintą vakcinacijos schemą). Kol kas nėra atlikta tyrimų apie EE vakcinos sąveiką su kitomis vakcinomis. Reikalinga laikytis nustatytų intervalų tarp skiepijimų EE vakcina ir kitomis inaktyvuotomis ar gyvomis vakcinomis. Skiepijant tuo pat metu, skirtingos vakcinos turėtų būti suleidžiamos į skirtingas kūno vietas.
Skiepų efektyvumas gali būti nepakankamas, jei žmogui taikomas imunitetą slopinantis gydymas arba jis turi imuninės sistemos sutrikimų. Tokiais atvejais būtina konsultuotis su šeimos ar infekcinių ligų gydytoju. Patikimų duomenų apie EE vakcinos poveikį nėščiosioms nėra, todėl EE vakcina turėtų būti skiriama nėščiosioms ar žindyvėms, jei tik tokia apsaugo nuo EE būtina, o galimas vakcinacijos naudos ir pavojaus santykis atidžiai įvertintas. Nežinoma, ar EE vakcinoje esantys inaktyvinti erkinio encefalito virusai perduodami su motinos pienu. EE vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus. Jaunesnio amžiaus vaikai skiepijami tik išimtinais atvejais, esant realiai grėsmei užsikrėsti.

Darbuotojai, rizikuojantys užsikrėsti EE, skiepijami darbdavio lėšomis

Atkreipiame dėmesį į tai, kad vadovaujantis 2004 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-716 „Dėl darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“, asmenys, kurių veikla susijusi su darbu gamtoje ir galimas erkių įsisiurbimas, yra skiepijami darbdavio lėšomis. Visiems kitiems, norintiems pasiskiepyti EE vakcina, reikia susimokėti patiems. Dėl skiepijimosi reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Riziką susirgti mažina ir nemedicininės profilaktikos priemonės

Siekiant apsisaugoti nuo erkių, labai svarbios ir kitos bendrosios profilaktikos priemonės, todėl patariama:
– grįžus į namus atidžiai apsižiūrėti savo kūną, nusiprausti po dušu;
– gerai išsišukuoti plaukus;
– einant į mišką apsirengti šviesiais drabužiais, nes ant jų geriau matosi ropojančios erkės, galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą;
– mūvėti ilgas kelnes, sukištas į kojines ar batus;
– vilkėti drabužius ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai užsisegtų ar gerai priglustų prie riešo;
– naudoti erkes atbaidančius repelentus;
– EE sezono metu vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.