Užsienio reikalų ministerija (URM) tiek Vyriausybę, tiek kitas institucijas ragina kuo skubiau apsispręsti ir paskirti Lietuvos atstovus į Švedijos Karalystės vyriausybės įsteigtą Švedijos ir Lietuvos bendradarbiavimo fondą, skirtą kultūriniams abiejų valstybių ryšiams plėtoti.
Kol Lietuva svarsto, kas galėtų atstovauti šaliai tame fonde, jis negali pradėti savo veiklos, nors paramos laukia įvairios Lietuvoje veikiančios Lietuvos ir Švedijos kultūrinio bendradarbiavimo siekiančios organizacijos, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
Švedijos URM dar praėjusių metų vasarą informavo Lietuvos diplomatus apie Švedijos vyriausybės iniciatyvą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga įsteigti fondą ir skirti 10 mln. Švedijos kronų (apie 1 mln. eurų) pradinį įnašą. Kad fondas galėtų pradėti veikti, turi būti sukurta jo valdyba, kurią sudaro aštuoni asmenys – po keturis atstovus iš Švedijos ir Lietuvos. Valdybos narius turi patvirtinti atitinkamai Švedijos ir Lietuvos vyriausybės.
Švedijos atstovai į fondo valdybą buvo patvirtinti 2018 metų gruodžio 18 dieną, o Lietuva, anot URM Informacinių technologijų departamento direktoriaus Vaclovo Šalkausko, to nepadarė iki šiol.
Anot dienraščio, Ekonomikos ir inovacijų, Kultūros, Socialines apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos jau yra pasiūliusios kandidatus į fondo valdybą. Tai – Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos vykdomoji direktorė Rasa Antanavičiūtė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos tarptautinių reikalų koordinatorius Paulius Serapinas, Vilniaus universiteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė Erika Sausverdė.
