Prie paminklo savanoriui Liudui Biriukui antradienį susirinko ir nemenkas būrys vyresnių piliečių.
Prieš 100 metų, 1919 -ųjų gegužės 19 -tąją, nuo bolševikų buvo išvaduoti Anykščiai. Pergalė kainavo dešimtis gyvybių.
Birželio 4 dieną, antradienį, dvi dešimtys Anykščių Jono Biliūno gimnazijos gimnazistų žygiu ir minėjimu pagerbė prieš 100 metų netoli Rubikių ežero, Šiaulių kaimo laukuose, žuvusius savanorius Liudą Biriuką ir Praną Grušauską bei visų laikų kovotojus už Tėvynės Lietuvos laisvę.
Gimnazistai ėjo savanorių
keliais
Atskaitos tašku pasirinkę Nepriklausomybės ąžuolą, šalia senosios gimnazijos pasodintą minint Lietuvos laisvės jubiliejų, Anykštos pašlaitėmis palei siaurojo geležinkelio liniją, per svaigiomis kalvomis kylančius, vasaros žalumu spindinčius Kasagorus sparčiu žingsniu nužygiavo iki pat Rubikių.
Skaičiuojant įveiktą atstumą nuo gimnazijos rūmų, sukorė apie penkiolika kilometrų.
Vyresnėliai patriotai, ankstėliau atvykę automobiliais, prie istorinio paminklo kruopščiai išravėjo pasodintą darželį, pamerkė gėlių – besiskleidžiančios vasaros gražiausių žiedų.Amžinybės liepsnelėmis sužibo žvakutės, nuo gelsvos samanos išsivadavo paminklo baltumas. Benedikto Jakševičiaus šedevras tiesiog suspindo globojančia šviesa.
Sulaukę žygeivių, kurie prie paminklo pasirodė išsirikiavę dviem vorom kaip supratingi kariai – priekyje žvalgybinis avangardas, o jau tolėliau – pagrindinės pajėgos. Buvo prisiminta Lietuvos istorija, jos siekis tapti nepriklausoma ir tėvynės sūnų – savanorių – žygiai kruvinose kautynėse ginant laisvę.
Prieš šimtmetį kautynės vyko mūsų rajone, lietuvių kariuomenė palengva stūmė į šiaurę jauną valstybę užsmaugti panorusių kraugeriškųjų bolševikų pajėgas. Anykščiai buvo išvaduoti 1919 m. gegužės 19 – ąją, o 23 – iąją jau vyko nuožmios kautynės ties Rubikiais, kuriose su gerokai didesniu priešų būriu susidūrus lietuviams ir žuvo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II pėstininkų pulko viršila Liudas Biriukas bei eilinis karys Pranas Grušauskas.
Kalbėta apie tai, kaip 1938 m. vasarą karių žuvimo vietose, vietiniams patriotams rūpinantis, buvo pastatyti betoniniai meistro Benjamino Jakševičiaus sukurti paminklai. Juos sovietmečiu okupantų valdžia sunaikino – sudaužė ir užkasė. Atgimimo metais pavyko surasti tik vieną paminklėlį, kuris buvo restauruotas ir su iškilme pašventintas 1989 m. lapkričio 23 – iąją – Lietuvos kariuomenės dieną.
Anykščių politinių kalinių ir tremtinių organizacijos nariai tautos didvyrius pagerbė patriotinėmis dainomis, pritarė ir jaunimas. Buvusi laisvės kovotoja Prima Petrylienė padėkojo visiems susirinkusiems, viltingai kalbėjo, kad visais laikais buvo ir bus kam ginti Lietuvos laisvę.
Gimnazistų istorijos mokytoja Jūratė Musteikienė tikino, kad šiandienos jaunimas yra puikus, nors vyresnieji kartais jų ir nesupranta, tačiau juk visais laikais panašiai būdavo, pažymėjo, kad svarbiausia, jog jaunuoliai moka skirti gėrį nuo blogio, o melą – nuo tiesos. Daugelio dalyvavusių artimiausiu laiku laukia nemenki išbandymai – egzaminai.
Pabaigoje sugiedotas Lietuvos himnas bei sušukta triskart valio Tėvynei bei jos piliečiams. Aplankyti ir minėtų savanorių kapai Burbiškio kapinėse, uždegtos žvakelės, sugiedotas ,,Viešpaties angelas“.
Anykščiuose kalbėjo išvaduotojo generolo anūkas
Reikšmingai sukakčiai atminti Anykščiuose vyko savanorių kuopos paradas, improvizuotos vaišės, primanančios tas, kuriomis išvaduotojus prieš šimtą metų pasitiko anykštėnai.
Prie paminklo Antanui Baranauskui kalbėjo anų laikų Anykščių vaduotojo generolo Kazio Ladigos anūkas, Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas, profesorius Tomas Ladiga. Buvo giedamos patriotiškos giesmės ir dainos.
Didžiakaimyje (Kurklių sen.) Pilkų šeimos pastatytą paminklą 1920 metais žuvusiam Vyčio Kryžiaus kavalieriui Povilui Pilkai atminti Anykščių rajono savivaldybė pagaliau paženklino dviem akmeninėmis lentomis su 50 – ies kurkliečių – Lietuvos kariuomenės savanorių ir 13 – kos Vyčio Kryžiaus kavalierių, aukštesniu koviniu valstybės apdovanojimu įvertintų Nepriklausomybės kovų dalyvių pavardėmis.
