Savaitgalį Palangoje ir Smiltynėje į krantą išmesta po negyvą ruonį. Gyvūnų gaišenas surenkanti tarnyba sako, kad šiemet nugaišusių ruonių surinkti
tenka neįprastai daug, rašo „Vakarų ekspresas“.
„Šiemet yra kažkokia katastrofa. Dar neturėjome tiek daug negyvų ruonių, kiek šiemet. Vien per gegužės mėnesį iš Palangos teko surinkti gal 17 ruonių. Esame pašiurpę, nes neplanavome, kad reikės tiek pajėgumų ir lėšų. Vyksta kažkas antgamtiško – seniau per visą vasaros sezoną būdavo gal penki negyvi ruoniai, o dabar – dešimtys”, – sakė bendrovės „Nuaras” vadovė veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė.
Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas teigė, kad ruonių žūtis sukelia ne natūralios priežastys. Jo teigimu, jeigu žūtis būtų nulėmusios gamtos sąlygos, būtų kalbama apie epidemiją, bet šiuo metu epidemijos niekas nepaskelbė.
Pernai ir užpernai aplinkosaugininkai aiškinosi į Raudonąją knygą įrašytų ruonių žūčių priežastis. Tikrintos žvejybos įmonės, jų savininkai, ar neteisėtai nelaiko medžioklinių ginklų.
tenka neįprastai daug, rašo „Vakarų ekspresas“.
„Šiemet yra kažkokia katastrofa. Dar neturėjome tiek daug negyvų ruonių, kiek šiemet. Vien per gegužės mėnesį iš Palangos teko surinkti gal 17 ruonių. Esame pašiurpę, nes neplanavome, kad reikės tiek pajėgumų ir lėšų. Vyksta kažkas antgamtiško – seniau per visą vasaros sezoną būdavo gal penki negyvi ruoniai, o dabar – dešimtys”, – sakė bendrovės „Nuaras” vadovė veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė.
Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas teigė, kad ruonių žūtis sukelia ne natūralios priežastys. Jo teigimu, jeigu žūtis būtų nulėmusios gamtos sąlygos, būtų kalbama apie epidemiją, bet šiuo metu epidemijos niekas nepaskelbė.
Pernai ir užpernai aplinkosaugininkai aiškinosi į Raudonąją knygą įrašytų ruonių žūčių priežastis. Tikrintos žvejybos įmonės, jų savininkai, ar neteisėtai nelaiko medžioklinių ginklų.
