Visi prieš Ingridą Šimonytę ir kylantys socdemai (Nr. 41, 2019-05-28)

Prezidento rinkimuose 64,45 proc. Anykščių rajono rinkėjų (nuo rinkimuose dalyvavusių skaičiaus) balsavo už Gitaną Nausėdą, 33,55 – už Ingridą Šimonytę. Lietuvoje atotrūkis tarp kandidatų buvo kiek didesnis – skaičiai atitinkamai 66,72 ir 33,28 proc.
 Europarlamento rinkimuose (EP)  Anykščių rajone konservatoriai ir ,,socdemai“ surinko apylygiai balsų. Treti mūsų rajone liko ,,valstiečiai“.
Rinkimuose dalyvavo 52,57 proc. Anykščių rajono ir 53,44 proc. Lietuvos rinkėjų.

Darbo partija atgimė, komitetai rinkėjų nesudomino

Lietuvoje Europos parlamento rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus. ,,Valstiečiai“ ir LSDP pelnė po du mandatus. Darbo partija, Liberalų sąjūdis, Lenkų rinkimų akcija bei Aušros Maldeikienės komitetas turės po vieną atstovą Europos parlamente.  
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai Anykščių rajone surinko 20,47 proc. balsų (Lietuvoje – 19,67 proc.). LSDP Anykščių rajone pelnė 20,04 proc.  (15,93 proc.) rinkėjų simpatijas, LVŽS – 17,49 proc. (12,60 proc.), Darbo partija – 11,10 proc. ( 9,04 proc),  Liberalų sąjūdis – 5,43 proc. (6,55 proc.), Aušros Maldeikienės komitetas 4,24 proc. (6,45 proc.),  Lietuvos lenkų rinkimų akcija  – 0,38 proc. (5,54 proc.),  Lietuvos centro partija – 4,67 proc. (5,13 proc.), Rolando Pakso komitetas  2,80 proc. (4,01 proc.), Vytauto Radžvilo komitetas – 3,37 proc. (3,35 proc.), partija ,,Tvarka ir teisingumas“ – 1,71 proc. (2,74 proc.), LSDDP – 2,81 proc. (2,37 proc.), Žaliųjų partija – 2,53 proc. (2,25 proc.), Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)  – 1,12 proc. (1,91 proc.), Artūro Paulausko komitetas -1,02 proc. (1,33 proc.), komitetas ,,Lemiamas šuolis“ – 0,80 proc. (1,14 proc.).
Tėvynės sąjunga daugiausia balsų surinko 12 Anykščių rajono balsavimo apylinkių, tarp jų ir visose keturiose miesto apylinkėse, LSDP ir ,,valstiečiai“ pasiekė po 9 pergales. Trijose apylinkėse – Šovenių, Staškūniškio ir Aulelių –  nugalėjo Darbo partija.  Vašuokėnuose bei Levaniškiuose buvo dvivaldystė.Vašuokėnuose daugiausia balsų surinko Darbo partija ir ,,valstiečiai“, Levaniškiuose – Tėvynės sąjunga ir ,,valstiečiai“. LSDP ,,atraminiuose punktuose“ –  Donato Krikštaponio Mačionyse bei Dainiaus Žiogelio Antruosiuose Kurkliuose –  ši partija surinko atitinkamai 38,1 proc. ir 30,99 proc. balsų. Sigučio Obelevičiaus Traupyje konservatoriai gavo 23,35 procentus.       
EP rinkimų rezultatai Anykščių rajone  ypač turėtų džiuginti socialdemokratus – garbinga antroji vieta, surinkta gerokai daugiau balsų nei partija pelnė šalyje bei gerokai aplenkti trečiąją vietą mūsų rajone užėmę ,,valstiečiai“.
Į partiją grįžus Viktorui Uspaskich, atsigavo Darbo partija , o Anykščiuose, pasirodo, ,,darbiečių“ reitingas dar aukštesnis  nei Lietuvos vidurkis.     

Šeši naujieji europarlamentarai

Po sekmadienį vykusių rinkimų  EP turėtų keistis šeši iš vienuolikos Lietuvos atstovų.
 Po rinkimų čia nebeliks konservatorių Laimos Liucijos Andrikienės ir Algirdo Saudargo, socialdemokrato Zigmanto Balčyčio, su Liberalų sąjūdžiu ankstesnėje kadencijoje išrinkto Antano Guogos bei su „Tvarkos ir teisingumo“ sąrašu išrinktų Valentino Mazuronio ir Rolando Pakso.
L. L. Andrikienė buvo septintoji Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos sąraše ir į EP nepateko, rodo pirminiai kandidatų reitingavimo duomenys. A. Saudargas bei Z. Balčytis į Europos Parlamentą nekandidatavo.
A. Guoga siekė būti išrinktas su Lietuvos centro partija, tačiau ši partija mandatų negavo.
V. Mazuronis liko antruoju numeriu Darbo partijos kandidatų sąraše. Partija gavo vieną mandatą: EP turėtų dirbti ir anksčiau šiai partijai atstovavęs V. Uspaskich.
R. Paksas siekė būti išrinktas su rinkimų komitetu, tačiau jis negavo nė vieno mandato.
Be V. Uspaskich, Europos Parlamente darbą tęs ankstesnėje kadencijoje jame dirbę liberalas Petras Auštrevičius, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemar Tomaševski bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Bronis Ropė.
Pirminiais duomenimis, naujai į EP išrinkti socialdemokratas, Seimo narys Juozas Olekas, „valstiečių“ atstovas, buvęs garsus krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, konservatoriai – akademikas Liudas Mažylis, parlamentarai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė bei Seimo narė Aušra Maldeikienė, kandidatavusi su rinkimų komitetu
Į Europos Parlamentą išrinkus keturis Seimo narius, permainų bus ir Lietuvos parlamente – į jį gali grįžti socialdemokratas Bronius Bradauskas, kuris turėtų pakeisti J.Oleką, o Žirmūnų apygardos sostinėje rinkėjai turės rinkti naują atstovą, pakeisiantį A.Maldeikienę. Seimo narius, konservatorius A.Kubilių bei R.Juknevičienę, Lietuvos parlamente turėtų pakeisti Vilija Aleknaitė – Abramikienė bei Aistė Gedvilienė.
Į naujosios kadencijos EP išrinkti tik labai brandaus amžiaus Lietuvos atstovai. Jauniausiu Lietuvos atstovu bus lenkas V.Tomaševski, kuriam 54-eri. ,,Valstiečiui“, krepšininkui Š.Marčiulioniui, – 55-eri.

Visi prieš vieną

Visose 1972 -ose Lietuvos  rinkimų apylinkėse G. Nausėda gavo 876 tūkst. 749, o I. Šimonytė – 437 tūkst. 399, arba beveik 33 proc. balsų. Palyginti su pirmuoju prezidento rinkimų turu, G. Nausėda rėmėjų skaičių daugiau nei padvigubino, tuo metu I. Šimonytė dalį jų prarado. Per pirmąjį turą už ją balsavo 446 tūkst. 719 rinkėjų. I. Šimonytė nė vienoje savivaldybėje nesurinko daugiau balsų –  visur pirmavo jos varžovas.
Kaip ir visoje šalyje, Anykščių rajone rinkėjai, regis, balsavo ne tiek už G.Nausėdą, kiek prieš konservatorius. Tose Anykščių rajono rinkimų apylinkėse, kur rinkėjai išreikė didelę paramą kairiosioms partijoms per EP rinkimus, konservatorių remta I.Šimonytė patyrė didžiausius pralaimėjimus. Šeriuose I.Šimonytė pralaimėjo G.Nausėdai 20 – 80, Raguvėlėje – 16,8 – 83,2, Šoveniuose – 12,2 – 87,8.
Arčiausiai lygaus rezultato I.Šimonytė buvo Andrioniškyje, kur už ją balsavo 48,7 proc. rinkėjų. Netgi  Traupyje, kur didžiulį autoritetą turi meras S.Obelevičius, I.Šimonytė surinko 40,3 proc. balsų, kai G.Nausėda pelnė 59,8 proc. rinkėjų palankumą.   

Tik du Lietuvos Prezidentai dirbo po vieną kadenciją.

G.Nausėda taps aštuntuoju Lietuvos Repsublikos Prezidentu. Iki šiol tik du šalies vadovai dirbo po vieną, bet visą kadenciją – Aleksandras Stulginskis (1922-1926 m.) ir Algirdas Mykolas Brazauskas (1992-1997 m.). Kazys Grinius ir Rolandas Paksas prezidentavo tik trumpą laiką, Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė – po dvi penkerių metų kadencijas, o antrąjį kartą Lietuvos Respublikos Prezidentu tapęs Antanas Smetona kadencijos pradžią po perversmo paskelbė pats, o baigė – kai užėjo rusai. Iš viso A.Smetona Prezidentu buvo 18 metų.
Išrinktasis Lietuvos Prezidentas G.Nausėda prieš kelias dienas atšventė 55-ąjį gimtadienį. Pagal kilmę – jis  klaipėdietis. 1982–1987 m. G.Nausėda studijavo Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete ekonomikos specialybę. 1987–1989 m. – Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas. 1990–1992 m. – Manheimo universiteto (Vokietija) DAAD programos dalyvis.1992–1993 m. – Ekonomikos ir privatizacijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. 1993 m. Vilniaus universitete suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis. 1993–1994 m. – Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos Finansų rinkos skyriaus viršininkas. 1994 m. atliko politologijos praktiką Bundestage, Bonoje (Vokietija).  1992–1993 m. – Lietuvos banko Komercinių bankų priežiūros departamento Metodikos ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas. 1996–2000 m. – Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius. 1998–2000 m. – Lietuvos banko valdybos narys.  1998 m. stažavosi Pasaulio banke Vašingtone. 1987–2004 m. – Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dėstytojas.  2000– 2008 m. – AB Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėjas. 2008–2018 m. – SEB banko Prezidento patarėjas, vyriausiasis ekonomistas. Nuo 2009 m. iki dabar – Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos asocijuotasis profesorius. Moka anglų, vokiečių, rusų kalbas. Vedęs. Žmona – Diana Nausėdienė, dukros – Ugnė ir Gedailė Nausėdaitės.  Laisvalaikio pomėgiai – šachmatai, lituanistinių leidinių kolekcionavimas, knygų skaitymas, dainavimas, sportas.