Praėjus daugiau nei metams po didelį rezonansą sukėlusio „slaptų pirkėjų“ vaistinėse įteisinimo ši praktika reikšmingų rezultatų nedavė.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVTK) duomenimis, šiemet slapti pirkėjai dėl galimo farmacijos praktikos taisyklių nesilaikymo tikrino penkias vaistines, užfiksuotas vienas pažeidimas.
„Gyventojai dažniausiai informuoja, kad vaistinėse receptiniai vaistai parduodami be gydytojo recepto“, – BNS teigė VVTK atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.
Už pažeidimus farmacininkams gresia baudos nuo 30 iki 290 eurų, nes sulaužomos farmacijos praktikos sąlygos.
Tokie kontroliniai pirkimai vykdomi tik tuo atveju, jei apie galimus nusižengimus taisyklėms praneša gyventojai, yra gautas kitos institucijos skundas ar vaistinė yra tikrinama dėl pakartotinių pažeidimų.
„Kontroliniai pirkimai yra atliekami tik tam turint aiškų pagrindą ir nesant kitos galimybės patikrinti faktus ar įtarimus apie vaistų pardavimą gyventojams“, – sakė A. Tarvydienė.
„Slapto pirkėjo“ vaistinėse sistema įsigaliojo 2018 metų gegužės 1 dieną. Per praėjusius metus slapti pirkėjai vykdė du kontrolinius pirkimus.
Svarbiausias kontrolinių pirkimų tikslas – užtikrinti, kad vaistinėse vaistai būtų parduodami laikantis nustatytų reikalavimų ir sudaryti galimybes rinktis pigesnius vaistus.
Kontrolinius pirkimus gali atlikti vaistinių veiklą kontroliuojantys geros vaistinių praktikos inspektoriai, taip pat kiti VVKT darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą.
Į visus septynis pranešimus reagavo apmokyti VVTK specialistai.
2017 metais Seimui priėmus pataisas dėl „slaptų pirkėjų“ vaistinėse, visuomenėje kilo pasipiktinimas, pacientai ėmė skųstis, jog vaistinės ėmė prašyti receptų vaistams, kuriems iki tol tokių reikalavimų netaikė. „Slaptų pirkėjų“ įteisinimas tapo vienu iš interpeliacijos sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai pretekstų.
Atsižvelgusi į kilusį pasipiktinimą, ministerija pusmečiui buvo atidėjusi nuobaudų taikymą vaistų pardavimo tvarką pažeidusioms vaistinėms.
