Buvusi Anykščių rajono vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė siūlo senosios Anykščių koplyčios - Anykščių menų centro teritoriją sutvarkyti pagal šiuo metu Europoje vyraujančias architektūrines madas.
Anykščių rajono savivaldybė surengė jau du senosios Anykščių koplyčios – Anykščių menų centro teritorijos sutvarkymo projektinių pasiūlymų svarstymus su visuomene, tačiau prie bendro sutarimo dėl šio projekto taip ir neprieita.
Visuomenės kritikos dėl numatytų išpjauti medžių, suplanuotų statyti tvorų sulaukęs projektas aptarinėjamas tiek profesionalių architektų, tiek ir visuomenės atstovų.
Siūloma netgi senosios Anykščių koplyčios – Anykščių menų centro teritoriją sutvarkyti taip, kaip niekas nėra padaręs visoje Lietuvoje.
Buvusi Anykščių rajono savivaldybės vyriausioji architektė, šiuo metu Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė, pradedant šį projektą, siūlo išeities tašką.
,,Dėl sakralinės vietovės reikšmingumo svarbu pabrėžti ir išskirti asmeninius lankytojų potyrius. Tai svarbu. Projektuojama erdvė privalo būti ne tik estetiškai patraukli, bet ir ramybės ir apmąstymų vieta. Sakralumu pasižyminti vieta yra kartu ir bendruomenės išraiška į tam tikrą paslapties saugojimą, istorinės informacijos saugyklą bei šaltinį. Erdvė nėra nauja, egzistuoja ryšys tarp praeities ir dabarties kartų, istorinė savimonė. Svarbu atrasti ir akcentuoti unikalų vietovės charakterį. Vietovės funkcija privalo būti jautriai išnagrinėta, o reikšmingumas neignoruotas. Vietovės koncepcija turėtų pažvelgti į praeities prarastus kontūrus, kurie formavo aplinkos charakterį, ir suderinti skirtingų istorinių laikotarpių, vyravusių minties krypčių ir šių dienų visuomenės keliamų funkcinių bei estetinių reikalavimų poreikius tarpusavyje“, – unikalią sakaralinę senosios Anykščių koplyčios – Anykščių menų centro teritorijos svarbą pabrėžė architektė D.Gasiūnienė.
Pasak D.Gasiūnienės, senosios Anykščių koplyčios – Anykščių menų centro teritorijoje kapinių fragmentai yra nebūtini:
,,Tai nereiškia, kad privaloma atkurti buvusią vietovės ar senųjų kapinių fragmentus, bet atsižvelgiant į kontekstą pateikti erdvės interpretaciją, sukuriant patikimą ir įtikinantį aplinkos sprendinį. Svarbu įžvelgti kuriamos aplinkos aiškiai suformuluotą tematiką ir jos pagrindimą per fizinės aplinkos dizaino ir natūralios aplinkos augalų sprendinius“, – pastebėjo D.Gasiūnienė.
Architektė D.Gasiūnienė taip pat pabrėžė, kad tvarkant senosios Anykščių koplyčios – Anykščių menų centro teritoriją svarbu derinti tai, kas yra sena ir nauja.
,,Svarbi subtili reljefo plokštumos ir konteksto artikuliacija bei tinkama paletė augalų, sukuriant ryšį su esančiu pastatu ir praplečiant objekto geometriją į aplinkos landšaftą. Tinkama kokybiška architektūra ir landšafto elementai atskleistų kultūrinę ir natūralią istoriją bei jos vertę, kuriant unikalų dialogą tarp skirtingų aplinkos elementų bei naujų ir šiuolaikiškų medžiagų. Todėl vietovė reikalauja ne tik aplinkos konteksto supratimo, bet ir jautrumo bei atsakingumo, drauge labai perspektyvaus žvilgsnio į ateitį. Turi būti tikras seno ir naujo dermės konceptas“, – sakė D.Gasiūnienė.
Pasak architektės D.Gasiūnienės, senosios Anykščių koplyčios – Anykščių menų centro teritorija galėtų būti sutvarkyta taip, ko dar niekas nėra daręs Lietuvoje.
,,Siūlau modernaus, stilingo, Lietuvoje dar nesančio, bet Europoje labai madingo ir itin prigijusio – labai jautraus, žaliajame rūbe, iš įdomių želdynų formų, rūšių ir piešinių sukurto, lyg Koplyčios pastatą paskandinusį, o į supančią aplinką išsiskleidusį irgi per želdynų specialias rūšis projekto sukūrimą. Kur jautriai, augalais apraizgytais zigzagais būtų suformuoti takai, tarp esamų ar naujai projektuojamų medžių būtų ne plynė ar plikas šaligatvis, o tam tikras želdynų paklotas, kilimas ar kt.. Tarp tokios subtilios, o kartu ir išraiškingos žaliosios architektūros galėtų būti „įausta“ moderni, galbūt net intriguojanti mažoji architektūra ir tie patys takeliai, geras, estetiškas, būtent tai individualiai vietai tinkamas apšvietimas“, – savo vizijas, kaip galėtų atrodyti senosios Anykščių koplyčios – Anykščių menų centro teritorija, pasiūlė architektė D.Gasiūnienė.
Abiejų dviejų senosios Anykščių koplyčios – Anykščių menų centro teritorijos sutvarkymo projektinių pasiūlymų svarstymo su visuomene nepraleidusi Anykščių Jurzdiko bendruomenės pirmininkė Irena Vaitkienė ir toliau laikosi nuomonės, kad senosios Anykščių koplyčios – Anykščių menų centro teritorija neturėtų būti tveriama tvoromis.
,,Jei teritorija iš visų pusių bus aptverta tvoromis ir tik paliktas įėjimas iš Vilniaus gatvės, ta erdvė apmirs.Dabar šia teritorija praeina žmonės, pasėdi ant suoliukų ir man nesuprantama, kodėl viską norima užtverti“, – kalbėjo I.Vaitkienė.
Architektas, Anykščių rajono tarybos narys Kęstutis Indriūnas senosios Anykščių koplyčios – Anykščių menų centro teritoriją pasiūlė apjuosti surūdijusio metalo ženklais, tačiau I.Vaitkienės toks pasiūlymas neįtikino.
,,Man gražu surūdijęs metalas, bet funkcijos tie metaliniai ženklai, kokie yra jau pastatyti Anykščiuose, neatlieka. Žmogus ant tokių ženklų – suolų negali atsisėsti“, – sakė I.Vaitkienė.
Jurzdiko bendruomenės pirmininkė I.Vaitkienė pabrėžė norinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai, skirti senosios Anykščių koplyčios – Anykščių menų centro teritorijos sutvarkymui, būtų investuojami protingai.
,,Nesinori, kad nutiktų kaip su amfibija, kuri nieko nepjauna, ar lauko ekranu, kuris, sprendžiant pagal išleistus pinigus, neatneša jokios naudos“, – kalbėjo I.Vaitkienė.
Tuo metu anykštėnė Marijona Fergizienė, naujai tvarkant senosios Anykščių koplyčios – Anykščių menų centro teritoriją, kiek su ironija toje teritorijoje pasiūlė įrengti kolumbariumą.
,,Anykščiuose svarstoma, kaip protingai panaudoti europinius pinigus. Vienas iš projektų – koplyčios teritoriją apjuosti surūdijusio metalo žiedais. Čia buvusios kapinės, todėl negerai, kad vaikštoma po teritoriją. Kadangi čia kapinės, tai siūlau prie vienos sienos pastatyti kolumbariumą. Kad statinys neatrodytų nuobodus, galėtų būti atskiri skyriai. Pats gražiausias – iš marmuro – gaunantiems rentas, kitas – dirbusiems valstybinėse įstaigose, trečias – tiems, kurie gaudavo kompensacijas už šildymą ir šaltą vandenį, pats didžiausias – tiems, kurie gaudavo nemokamai kruopų“, – pasiūlė M.Fergizienė.
