Keliauti yra visuomet smagu. Tuo labiau, kad ši kelionė – tai jubiliejinė Trakų kredito unijos kelionė. Mat, Trakų kredito unija šventė savo penkerių metų gimtadienį.
Keliauti yra visuomet smagu. Tuo labiau, kad ši kelionė – tai jubiliejinė Trakų kredito unijos kelionė. Mat, Trakų kredito unija šventė savo penkerių metų gimtadienį.
Penkeri įmonės veiklos metai – tai daug ar mažai? Penki metukai augančiam kūdikiui – mes sakome, dar mažas, o penkeri metai įmonei – tai pakankamai ilgas darnaus darbo laikotarpis.
Trakų kredito unija buvo įkurta 2004-jų metų vasarą. Penkių iniciatyvių žmonių grupė, trumpai tariant, įkūrė veikiančią finansinę instituciją. Pradžioje buvo pritraukta dar keturiasdešimt penki bendraminčiai. Džiugu, kad po penkerių unijos veiklos metų mes turime 1166 narius, o aktyvai siekia virš penkių milijonų litų.
Penkerių metų jubiliejų pasitikome kelionėje į Anykščius. Į kelionę buvo pakviesti 34 -ri aktyviausi Trakų kredito unijos nariai. Kelionės tikslas – aplankyti Anykščių kredito uniją ir gražųjį Anykščių kraštą. Kelionė buvo nepaprastai linksma ir įspūdinga.
Anykščių rajonas įsikūręs šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje. Pagal plotą tai vienas didžiausių Lietuvos rajonų, jame gyvena 32 tūkstančiai gyventojų. Įvažiavus į miestą, maloniai akį patraukia švara ir nepaprastai vešlūs gėlynai. Ne veltui Anykščių miestas jubiliejiniais Lietuvos tūkstantmečio metais tapo Lietuvos lauriatu.
Lietuvos kultūros istorijoje Anykščiams paliko gilų pėdsaką apie 70 rašytojų ir mokslininkų, kaip antai Jonas Biliūnas, Antanas Baranauskas, savo kūriniais labiausiai išgarsinę Anykščių kraštą.
Privažiuojant Anykščių miestą, mus nuotaikingai pasitiko Anykščių kredito unijos administratorė p. Birutė ir pateikė mums puikią dovaną – ekskursijos vadovą, taip įdomiai pasakojantį apie Anykščių kraštą ir jo žmones.
Smagu buvo aplankyti 262 tonas sveriantį Puntuko akmenį, Jono Biliūno paminklą – „Laimės žiburys”. Aplankėme ir nuo seno savo produkcija garsėjantį fabriką „Anykščių vynas”, kuriame turėjome galimybę degustuoti jų gaminamą produkciją. Deja, liūdna buvo klausytis pasakojimo apie tai, kad šį fabriką nupirko kiti šeimininkai ir buvo atleista 700 darbuotojų. Anykštėnams visiškai neaišku, ką sumanys nauji fabriko šeimininkai, nes šiuo metu pusę patalpų liko tuščių.
O svarbiausia, Trakų kredito unijos nariai aplankė Anykščių rajono Niūronių kaime įsikūrusį arklių muziejų, kuriame eksponuojami arkliniai žemės dirbimo padargai, arklio gadynės transporto priemonės, kalvio įrankiai. Čia savo amatus demontravo audėjos, kalviai, drožėjai bei muzikos instrumentų meistrai. Tačiau labiausiai mums patiko aukštaišiškoje etnografinėje sodyboje vykstanti edukacinė programa apie duonos kelią. Vienoje iš etnografinių sodybų mus pasitiko tautiniais rūbais vilkinti aukštaitė p. Nijolė – prėjusių metų „Kaimo spindulys” nominantė. Nepaprastai įdomu buvo pasisvečiuoti etnografinėje sodyboje, paragauti senovę primenančių, kaimo krosnyje keptų bulvių ir kitų lietuvių tradicijas menančių patiekalų. O maloniausia, iš p. Nijolės paruošto duonos raugo kiekvienas turėjome galimybę suformuoti duonos kepaliuką ir ant kvepiančių ajerų jį pasikepti duonkepyje krosnyje. Iškeptus kepaliukus šeimininkė nuotaikingai vyniojo į maišelius ir dovonojo mūsų unijos nariams. Ši edukacinė pamoka vyko 4 valandas, tačiau ji buvo nepaprastai įdomi, kiekvienam iš mūsų ji priminė mamą, kepančią duoną ir nepaprastai jaukią namų aplinką, į kurią taip norėtume sugrįžti. Kredito unijos narė, aukštadvarietė Nijolė Verseckienė šią kelionę apibudino taip: „Tai pati geriausia kelionė iš visų buvusių…”
Grįžtant namo, kartu aplankėme Kernavės piliakalnius, gražiąją Kernavės bažnyčią.
Jubiliejine kelione visi buvome labai patenkinti. Važiavome juokaudami, skaitydami sveikinimo posmus ir vieni kitiems linkėdami gero. Unijos nariai nuotaikingai siūlė dažniau keliauti, nes ši kelionė mus dar labiau suartino.
Trakų kredito unijos vardu nuoširdžiai dėkoju Anykščių kredito unijai, jos administratorei p. Birutei bei vsiems darbuotojams už jų svetingumą ir puikiai praleistą dieną Anykščių krašte.