Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai priėmė sprendimą Eugenijų Pajarską grąžinti į Anykščių seniūno pareigas bei priteisti jam iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos 8 tūkst.432,6 Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką.
Šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, o skaitiklis ir toliau sukasi – E.Pajarskui nuo sprendimo priėmimo dienos, rugsėjo 6-osios, už kiekvieną darbo dieną iki tol, kol jis bus grąžintas į seniūno pareigas, skaičiuojama po papildomą 77 eurų 1 cento kompensaciją.
Seniūnas neteisėtai atleistas jo žmonos pusbrolio valdymo laiku
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai greičiausiai iš Anykščių savivaldybės administracijos būtų priteisę ir E.Pajarsko bylinėjimosi išlaidų kompensaciją, tačiau jis teismui nepateikė visų būtinų šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. ,,Nors pareiškėjo atstovas teismui pateikė pareiškėjo išlaidas už advokato suteiktą pagalbą patvirtinančius dokumentus, tačiau rašytinio prašymo su patirtų bylinėjimosi išlaidų detaliu apskaičiavimu nepateikė, taip pat ir teismui pateiktame skunde raštu prašymo dėl išlaidų atlyginimo nesuformulavo, todėl teismas neturi pagrindo priteisti pareiškėjui jo turėtų išlaidų atlyginimą“, – rašoma Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendime.
Priminisime, kad E.Pajarskas neblaivus prie automobilio vairo įkliuvo 2018 metų liepos 28 dieną. Jis policijos pareigūnų buvo sustabdytas apie 12 valandą dienos, nedarbo metu (šeštadienį), kelyje Burbiškis-Mačionys. Seniūnui nustatytas lengvas ( 0,7 promilių) girtumas. Už tokį pažeidimą numatoma administracinė atsakomybė – teisių atėmimas nuo vienerių iki pusantrų metų bei bauda nuo 300 iki 450 eurų.
Praradęs vairuotojo pažymėjimą, kuris seniūno darbe yra būtinas, E.Pajarskas rugpjūčio pradžioje išėjo atostogų, o paskui ilgus mėnesius turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Pasibaigus nedarbingumui, jis šių metų balandžio 1-ąją buvo atleistas iš Anykščių seniūno pareigų. Įsakymas dėl E.Pajarsko atleidimo iš darbo dar spėtas pasirašyti, kai paskutines savaites Anykščių savivaldybės administracijai vadovavo Audronius Gališanka, kuris yra E.Pajarsko žmonos Audronės pusbrolis.
Komisija nesilaikė procedūrų
Pasirodo, 2019 m. balandžio 1 dienos įsakymas, kuriuo E.Pajarskas atleistas iš darbo, jau buvo antrasis. Dar 2018 m. rugsėjo 10 dieną E.Pajarskui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Informacija apie 2018 m. rugsėjo 10 dienos įsakymą nuo žiniasklaidos buvo slepiama, o E.Pajarskas atostogavo ir sirgo, todėl drausminės nuobaudos įgyvendinimas buvo atidėtas iki jo grįžimo į darbą.
E.Pajarskui atostogaujant jo poelgį vertino Anykščių savivaldybės administracijos komisija, kurios nekokybiškas darbas rajono biudžetui kainuos tūkstančius eurų.
,,Nagrinėjamu atveju, Komisija pati ne tik nepranešė pareiškėjui apie jos atliekamą tarnybinio nusižengimo tyrimą, pateikdama pareiškėjui pranešimą apie tarnybinį nusižengimą ir aiškiai suformuluodama įtarimus (kaltinimą), tai yra nurodydama tą tarnybinį nusižengimą (jo požymius), kurio padarymu pareiškėjas yra įtariamas, bei jo aplinkybes, ne tik pati, kaip įgaliotas tarnybinį nusižengimą tirti subjektas, nesudarė tinkamos galimybės pareiškėjui pateikti išsamų paaiškinimą dėl aiškiai suformuluoto nusižengimo padarymo, bet ir tarnybinio nusižengimo tyrimą vykdė pareiškėjo kasmetinių atostogų metu (jos pareiškėjui buvo suteiktos 2018m. rugpjūčio 6d.) 2018m. rugpjūčio 10d. surašydama Išvadą ir tokiu būdu iš esmės užkirsdama pareiškėjui galimybę pasinaudoti Taisyklių 9 punkte nustatytomis jo teisėmis ir susipažinti su Išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo medžiaga. Tuo tarpu aiškinant Taisyklių 9 punktą, pagal kurį į tarnybinio tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų, daroma išvada, kad šių laikotarpių neįskaitymas į tarnybinio tyrimo laiką yra nustatytas būtent tam, kad būtų užtikrinta įtariamo valstybės tarnautojo teisė pasinaudoti teisės aktų jam suteiktomis teisėmis tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui nesant tarnyboje dėl jam suteiktų kasmetinių atostogų, o vėliau – dėl laikinojo nedarbingumo, Išvados kopija jam nebuvo išsiųsta ir su ja pareiškėjas susipažino tik grįžęs į tarnybą. Be to, Komisija nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors pagal Taisyklių 13 punktą, tą privaloma padaryti, o bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nedelsdamas, tai yra pirmą darbo dieną po administracinio nusižengimo padarymo, savo iniciatyva apie jį pranešė atsakovei ir ši aplinkybė, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30-1 straipsnio 1 punktą, yra pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Aptartų procedūrinio pobūdžio Taisyklių pažeidimų visuma teismui leidžia spręsti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo užtikrintas šio tyrimo objektyvumas bei dėl prieš tai įvardytų imperatyvių Taisyklių nuostatų pažeidimų konstatuotina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo laikomasi pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą. Teismo vertinimu, padaryti pažeidimai sudaro pagrindą spręsti, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas“, – konstatavo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai. Bylą nagrinėjo teisėja Dalia Pranckienė. Teismo sprendime nurodoma, kad E.Pajarskui pranešimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ,,surašė ir tyrimo ribas apibrėžė neįgaliotas asmuo – Administracijos, Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė N. D., nes pati Komisija pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo iš esmės yra formuluojamas kaltinimas įtariamam nusižengimo padarymu valstybės tarnautojui, nepateikė.“
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.