„Mes norime bendro derybų stalo Prezidentūroje ir aiškaus naujo požiūrio į gamtą“, – BNS sakė vienas iš akcijos organizatorių Martynas Švėgžda von Bekeris.
Apie šimtas visuomenininkų sostinėje surengė teatralizuotą protesto akciją „Girios ateina į Vilnių“ dėl medžių kirtimo.
Kiškiais, meškomis, vilkais, medžių kostiumais apsirengę protestuotojai reikalavo stabdyti kirtimus saugomose teritorijose ir pradėti derybas dėl ilgalaikės miškų strategijos.
„Žaliojoj girioj vasarą, žiemą „Huskvarna“ čiulba kasdieną“, „Keiskite politiką, o ne klimatą“, „Nežudyk mano brolio“, „Neišduok miško“, Išsaugokime vertingiausią sengirę – Punio šilą“ – skelbė akcijos dalyvių plakatai.
„Mes norime bendro derybų stalo Prezidentūroje ir aiškaus naujo požiūrio į gamtą“, – BNS sakė vienas iš akcijos organizatorių Martynas Švėgžda von Bekeris.
„Dabar pjaunami seni medžiai senose giriose, neįvertinama ekosistema, kur gyvena kokios rūšys, vyksta didžiulio masto niokojimas ir tą jaučia visi žmonės“, – tvirtino jis.
Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius BNS teigė, kad žmones į gatves varo valdžia, nesprendžianti aktualios problemos.
„Jeigu nieko nedarysime, tai jokių ribojimų saugomose teritorijose šita valdžia nepriims“, – sakė jis.
Anot gamtosaugininko, dvejus metus tarp Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos klaidžioja įstatymo pataisa dėl plynų kirtimų draudimo.
„Vyksta kirtimai, nepaisant to, kad medienos kaina kritusi ir kad tie kirtimai pasidarė nuostolingi, bet jie iki šiol vyksta. Įsivaizduokite, guli pajuodavusios rąstų krūvos valstybiniuose miškuose, niekas jų neperka, nes nėra poreikio. Viskas atiduodama pusvelčiui į biokurą. Kam tuos miškus reikėjo naikinti, jeigu viską paverčia malkomis?“ – kalbėjo A. Gaidamavičius.
„Norime, kad būtų paskelbtas moratoriumas saugomoms teritorijoms, kad pirmiausia sustabdo kirtimus visose „Natura 2000“ teritorijose, parkuose, o paskui tegu tarpusavyje aiškinasi santykius, priiminėja įstatymus, taiso teisės aktus“, – teigė jis.
Palaikyti protestuotojų buvo atvykęs ir buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Jis BNS sakė, kad žmonių pasipiktinimas nėra be pagrindo.
„Manau, kad yra problema, nes vienas iš pažadų buvo, kad reforma bus tam, jog galėtume apsaugoti vertingus miškus, ypač gyvąją gamtą. Šimonių giria yra viena iš tų su labai mažais fragmentais sengirės, bet ji yra, ji yra vertinga ir buvo pripažinta visų gamtininkų. Ne veltui kyla tas pasipiktinimas“, – tvirtino K. Navickas.
Anot jo, „atsakingesnis požiūris į gyvąją gamtą visiškai devalvuotas dabar“.
Perskaitę savo reikalavimų sąrašą prie Seimo akcijos dalyviai Gedimino prospektu patraukė prie Vyriausybės.
Akciją surengė Šimonių girios iniciatyvinė grupė, Baltijos aplinkos forumas, Labanoro klubas, „Fridays for Future Vilnius“, Aplinkosaugos koalicija, „Saugokime Šiaulių medžius“, „Miško festivalis“.
Jie reikalauja paskelbti moratoriumą miškų kirtimams visose šalies „Natura 2000” teritorijose, kol bus tinkamai įgyvendinta ES „Buveinių“ direktyva, skubiai stabdyti kirtimus Punios šile, inicijuoti teisės aktų peržiūrą, siekiant numatyti skubias ir būtinas ilgalaikes miško ekosistemos apsaugą.
Taip pat reikalaujama, kad visose saugomose teritorijose negyva mediena būtų palikta miške, baigtas formuoti saugomų teritorijų tinklas ir parengtas nacionalinis susitarimas dėl miškų.
„Lietuvos miškams reikalinga ilgalaikė ateities vizija. Todėl reikalaujame nedelsiant pradėti ilgalaikės miškų strategijos rengimą, į kurio svarstymą būtų plačiai įtraukiama visuomenė“, – teigiama visuomenininkų laiške.
Pastaraisiais metais Lietuvoje kilo pasipiktinimas dėl plynų kirtimų saugomose šalies teritorijose.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis BNS yra sakęs, kad miškai kertami pagal miškotvarkos projektus ir nustatytas taisykles. Jo teigimu, plynieji kirtimai plačiąja prasme ne visada yra blogai. Nors kraštovaizdžio prasme jie rėžia akį, biologinės įvairovės prasme gali būti reikalingi.
