Po ,,Anykštos“ pradėto karo, siekiant sąžiningos konkurencijos, laikraščio ,,Šilelis“ leidėjai buvo priversti pripažinti esantys melagiai. Spalio 5-ąją ,,Šilelis“ dar nurodė, neva yra leidžiamas 3000 egzempliorių tiražu, o kitas laikraščio numeris, išėjęs po savaitės, jau neva atspausdintas 1400 egzempliorių tiražu. Nuo spalio 12-osios skaičiai melagių laikraščio metrikoje nebesikeičia – rašomas tas pats 1400 egzempliorių tiražas.
,,Anykštos“ laikraštis, leidžiamas vidutiniu 2850 egzemliorių tiražu, tad melagingą tiražą metai po metų deklaravęs ,,Šilelis“ iškraipė reklamos rinką, apgaudinėjo reklamos užsakovus ir skaitytojus. ,,Šilelis“, kaip ir ,,Anykšta“, dalyvauja valstybinių įstaigų skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose, teikia projektus Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (SRTRF). Leidiniai, gavę SRTRF paramą, įsipareigoja išplatinti ne kiek pakliuvo laikraščių, o tiek, kiek nurodė teikdami projekto paraišką. Tad tikėtina, kad laikraštis ,,Šilelis“ apgaudinėjo ir SRTRF.
Dėl melagingo skelbiamo tiražo reklamos užsakovai negavo tokios apimties paslaugos, kokia jiems buvo žadama – juk žmogus, sumokėjęs pinigus už skelbimą laikraštyje, vylėsi sulaukti būtent tokios apimties auditorijos, kokia ir nurodoma laikraščio metrikoje.
Kodėl ,,Šilelis“ savo noru pirmąją spalio savaitę pasuko doros keliu? Dievo balsas nurodė nebemeluoti? Deja… ,,Anykštos“ redakcija raštu kreipėsi į Kultūros ministeriją, prašydama patikrinti, ar laikraščio ,,Šilelis“ metrikoje nurodomas tiražas neprasilenkia su realybe, ir Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos skyrius pradėjo tyrimą. Tikėtina, kad laikraščio ,,Šilelis“ leidėjai, gavę Kultūros ministerijos užklausas, kuriomis prašoma dokumentais įrodyti, kiek laikraščio egzempliorių parsivežama iš spaustuvės, patys ėmėsi prevencinių priemonių ir drastiškai sumažino skaičių laikraščio metrikoje. Tačiau šis ,,ėjimas žirgu“ vargu ar ,,Šilelį“ išgelbės – Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos skyrius tikrina ne dabartinį laikraščio tiražą, o pirmojo šių metų pusmečio skaičius, kurių atgaline data jau nebepakeisi.
Laikraščio ,,Šilelis“ redaktorius Linas Bitvinskas priėmė ir dar įdomesnį sprendimą. Jis Visuomenės informavimo etikos komisijai (VIEK) parašė du skundus dėl ,,Anykštos“ publikacijų, kurių esmė – melagingas ,,Šilelio“ tiražas. VIEK parašėme pasiaiškinimus, ši komisija rinksis į posėdį, kuriame spręs, ar ,,Anykšta“ elgėsi etiškai rašydama, jog laikraštis ,,Šilelis“ meluoja (melavo) tiražą, kai tuo pat metu pats ,,Šilelis“ pripažino, jog jie yra melagiai.
O gal realiai per savaitę ,,Šilelio“ tiražas sumažėjo nuo 3000 iki 1400 egzempliorių? Na, taip negali būti todėl, kad … negali būti. Spalio 5-12 dienomis cunamis Anykščių nesiaubė, žemės drebėjimas (nors ir keista) taip pat neįvyko. Regis, marsiečiai 1600 anykštėnų taip pat nepagrobė. Grobtų po dešimt ar po šimtą, gal būtume nepastebėję, bet jei per savaitę būtų išsivežę 1600, žinios apie tai, tikėtina, būtų pasklidusios… Kita vertus, net jei dėl minėtų priežasčių Anykščių rajonas būtų netekęs 1600 gyventojų, kurie visi iki vieno buvo ,,Šilelio“ prenumeratoriai ir skaitytojai, šio laikraščio tiražas drastiškai būtų neturėjęs kristi. Juk prieš tragišką žūtį ar priverstinę imigraciją į Marsą ,,Šilelio“ skaitytojai vargu ar būtų galėję spėti nutraukti prenumerą. Žmogaus nebėra, o laikraštį jam privalai pristatyti… Juk už paslaugą sumokėta…
Priminsime, jog jau šios kadencijos Anykščių rajono valdžia atliko du informacijos sklaidos viešųjų pirkimų konkursus. Viename iš konkursų nugalėtojas buvo pasirinktas, remiantis vieninteliu kriterijumi – kaina. Šį konkursą laimėjo ,,Šilelis“. Iš antrojo konkurso, kuriame buvo kelios dedamosios – reklamos kaina, leidinio tiražas, prenumeratorių skaičius ir periodiškumas, ,,Šilelis“ pats save pašalino, nes, užuot nurodęs prenumeratorių skaičių, užrašė, kad ši informacija yra konfidenciali. Minėtam konkursui jie pateikė melagingą 3000 tiražą, bet prenumeratorių skaičiaus nedrįso meluoti – ši informacija lengvai (per valstybinę įmonę ,,Lietuvos paštas“) patikrinama. Toks lyg ir dalyvavimas viešųjų pirkimų konkurse, bet lyg ir nedalyvavimas, buvęs dar vienas L.Bitvinsko logikos perlas. Regis, specialiai jis iš ,,Anykštos“ korektoriaus pozicijos į ,,Šilelio“ redaktorius deleguotas, kad darytų nesąmones ir mūsų konkurentams kenktų. Mat dalyvavimas viešųjų pirkimų konkurse ir nenurodymas prenumeratorių skaičiaus yra vieša demonstracija, kad tą skaičių skelbti gėda, o meluoti yra baisu… Pričiups…
Formaliai melagingas laikraščio ,,Šilelis“ tiražas neturėjo įtakos Anykščių rajono savivaldybės viešinimo konkurso, kuriame vienintelis kriterijus buvo kaina, rezultatams. Tačiau realiai, užuot įsigijusi skelbtą 3000 laikraščio egzempliorių sklaidą, savivaldybė nupirko informacijos skelbimą 1400 egzempliorių leidžiamame laikraštyje. Ir dar – ne faktas, kad ir šis tiražas yra teisingas. Gal ,,Šilelio“ tiražas yra dar mažesnis? Gal laikraštis leidžiamas 1000 ar 600 egzempliorių tiražu?
Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorės Ligitos Kuliešaitės paklausėme, ar buvę kitų pirkimų, kai perki vieną kiekį paslaugos, o nuperki visai kitą. Pavyzdžiui, nuperki 3 kilometrų kelio asfaltavimo paslaugą, o išasfaltuojama kiek pakliūva – pavyzdžiui, kilometras 400 metrų? Direktorė sakė, kad … neturi ką pasakyti. Tiesa, ji pridūrė, kad viešosios informacijos sklaidos pirkimas, skaidant jį į du konkursus, buvęs klaida. ,,Matau, kad nepasiteisino. Manau, kad reikėjo skelbti vieną konkursą“, – ,,Anykštai“ sakė L.Kuliešaitė. Direktorė kalbėjo, kad, jos nuomone, kuo viešosios informacijos pirkimo konkursuose bus daugiau kriterijų – tuo tų konkursų rezultatai savivaldybei bus naudingesni.
Priminime, kad ,,Šilelio“ laimėto konkurso vertė 2000 eurų, ,,Anykštos“ – 3000 eurų.
