SEB bankas Baltijos šalyse ir Švedijoje turi problemų dėl pinigų plovimo prevencijos.
Informaciją, patvirtinančią milžiniškas abejotinos kilmės pinigų operacijas per banko
padalinius Baltijos šalyse, bankas paskelbė prieš pasirodant tarptautiniam žurnalistiniam
tyrimui apie nutylėtas probleminių SEB klientų operacijas. Kaip ir „Danske“ skandalo atveju,
daugiausiai problemų SEB grupė turi dėl padalinio Estijoje.
SEB grupė pirmadienio vakarą paskelbė naują informaciją apie užsienio klientų,
bankininkystėje vadinamų klientais nerezidentais, operacijas SEB padaliniuose Baltijos
šalyse. Daugiausiai dėmesio teko Estijai. SEB duomenimis, 2005-2018 m. laikotarpiu per
SEB Estijos padalinį įvykdytų abejotiniems klientams priskiriamų operacijų vertė siekia 25,8
mlrd. eurų. Didžioji dalis šios sumos tenka periodui iki 2010 metų.
SEB teigia neaptikęs įrodymų, kad bankas galėjo būti „panaudotas pinigų plovimui sisteminiu būdu“.
„Mūsų verslo Baltijos šalyse analizėje nematyti, kad SEB būtų panaudotas pinigų plovimui sisteminiu būdu. Vis dėlto visi bankai visada gali susidurti su rizikomis, kurias kelia finansiniai nusikaltimai“, – banko pranešime teigia SEB grupės prezidentas Johanas Torgeby.
Duomenis SEB paviešino prieš paskelbiant tarptautinį žurnalistinį tyrimą, kuris aiškinosi, kiek
tiesos buvo oficialioje grupės komunikacijoje apie pinigų plovimo prevenciją.
Žurnalistinį tyrimą, keliantį klausimų dėl SEB pinigų plovimo prevencijos, atliko Švedijos
nacionalinės televizijos SVT laida „Uppdrag gransking“ kartu su partneriais Baltijos šalyse:
tiriamosios žurnalistikos centru „Re:Baltica“ (Latvija), leidiniu „Postimees“ (Estija) ir VšĮ
Tiriamosios žurnalistikos centras (TŽC, Lietuva).
Tyrime remtasi nutekėjusiais žlugusio Ūkio banko duomenimis, kuriuos gavo tarptautinis
žurnalistinių tyrimų centras OCCRP. Šių duomenų pagrindu atliktas šių metų pavasarį
paskelbtas tyrimas „Troika Laundromat“, kuris atskleidė, kaip Rusijos galingųjų kišenes pildė
neaiškios kilmės pinigų upės. Tam reikalingą ofšorinių įmonių sistemą sukūrė Rusijos
investicinis bankas „Troika Dialog“, o pinigų kelionėms būtiną bankinę infrastruktūrą suteikė
Ūkio bankas.
Nutekėjusiuose lietuviško banko duomenyse žurnalistai aptiko informaciją, kuri prieštarauja
ankstesniems oficialiems SEB pareiškimams apie pinigų plovimo prevenciją. Vienas
didžiausių bankų mūsų regione aptarnavo įmones, kurios neturėjo jokio aiškaus savininko ir
demonstravo kitus itin rizikingų klientų požymius. Tai vyko tuo laikotarpiu, per kurį SEB grupė
teigė neturėjusi didesnių problemų su abejotinais klientais.