Jau daugiau nei 40 metų anykštėnas Vytautas Medžiuolis taiso lakrodžius. Meistras su nostalgija prisimena tuos laikus, kai jo dirbtuvės veikdavo prekybos centre „Iki” – tuomet klientų niekuomet netrūkdavo.
Jau penkerius metus V.Medžiuolio laikrodžių taisykla įsikūrusi Anykščiuose, Vilniaus gatvėje 5-uoju numeriu pažymėtame name. Antrajame jo aukšte meistras darbuojasi mažyčiame kambarėlyje, ant kurio sienų kabo daugybė laikrodžių, o ant darbo stalo – nesuskaičuojamų detalių šūsniai.
„Kuomet laikrodžius taisydavau prekybos centre, eidami apsipirkti žmonės mane matydavo kiekvieną dieną, tad dažnai ir kokį neveikiantį laikrodį atsinešdavo. Dabar gan dažnai žmonės net pasvarsto, kad laikrodininkas gal jau į pensiją išėjęs, o gal numiręs”, – kalbėjo V.Medžiuolis.
Mirusiu galima pavadinti jau nebeveikiantį laikrodį, tačiau jį naujam gyvenimui V.Medžiuolis prikelia vos už keletą eurų. Meistras prisiminė, kaip vienas jo klientas sugedusį laikrodį vežė taisyti į didmiestį – už remontą jis sumokėjo 26 eurus,tačiau atsiėmė jį pilnai nesutaisytą. V.Medžiuolis tą laikrodį sutaisė už 8 eurus.
„Gerai būtų, kad laikrodžių taisymo kainos būtų tokios didelės kaip didmiesčiuose – kelis laikrodžius sutaisytum ir gali gyventi”, – svarstė jau pensijinio amžiaus V.Medžiuolis ir džiaugėsi, kad jaunystėje paties išmoktas amatas padeda prisidurti prie pensijos.
Laikrodžių meistras V.Medžiuolis, paklaustas, kas sunkiausia jo darbe, pateikė netikėtą atsakymą.
„Visas sunkumas, kai reikia sėdėti ir laukti, kad kas nors atneštų taisyti sugedusį laikrodį”, – sakė V.Medžiuolis.
Į laikrodžių taisyklą žmonės atneša ne tik senus, bet ir naujus sugedusius laikrodžius. Didžioji dalis jų būna pagaminti Kinijoje.
„Nors kinietiški laikrodžiai kainuoja nebrangiai, bet žmonės sako norintys juos taisyti, nes jau būna pripratę prie įsigyto daikto”, – sakė V.Medžiuolis.
Dažniausiai laikrodžius tenka taisyti dėl to, kad jie būna pasenė, kai kuriuos jų reikia išvalyti. Pasak V.Medžiuolio, kreipiasi į jį žmonės ir norėdami pakeisti laikrodžio elementus, nes be meistro įrankių patys to negali padaryti.
„Atėjo viena mergina ir paprašė sutaisyti laikrodžio apyrankę. O aš jai sakau, kad juk jos laikrodis neveikia. O ji tik ranka numojo, sako jai laikrodžio nereikia”, – vieną iš linksmesnių darbo epizodų prisiminė laikrodininkas.
Laikrodžių meistras V.Medžiuolis pripažino, kad šiais laikais žmonėms laikrodžiai tampa vis mažiau reikalingi, tačiau vėliau kalbėdamas tą lyg ir paneigė. Laikrodininkas pastebėjo, kad „panos” dabar mėgsta ant rankos nešioti didžiulius laikrodžius, o seni laikrodžiai tampa jaukių namų interjero dalimi.
O ar pats lakrodžių meistras nešioja laikrodį?
„Sakoma, kad batsiuvys visada basas…Žinoma, kad laikrodį nešioju. Dieną – naktį”, – demonstruodamas ant rankos japonišką laikrodį kalbėjo V.Medžiuolis.
Su pašnekovu prisiminėme ir senus laikus, kai Anykščiuose, A.Baranausko aikštėje, stovėjo laikrodis.
„Ten buvo prastas laikrodis. Tai jis veikdavo, tai ne. Tikrai gerai būtų, jei mieste vėl atsirastų laikrodis. Pavyzdžiui, vienoje pusėje lauko ekranas, o kitoje- laikrodis”, – šmaikštavo laikrodininkas V.Medžiuolis.
