Kovo 11-ąją minėjome Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmetį. ,,Anykšta“ pašnekovų klausė, kaip jie jautėsi prieš trisdešimt metų, ką tada galvojo apie būsimą gyvenimą Nepriklausomoje Lietuvoje.
Labai dažnai girdime posakius, jog ,,ne už tokią Lietuvą kovojome“, ,,ne to tikėjomės“. Dažnai Laisvė ir Nepriklausomybė susiejama su pragyvenimo lygiu, asmeninėmis finansinėmis galimybėmis. Anykštėnų klausėme, ar 1990-ųjų pavasarį jie apskritai kėlė finansinius klausimus.
Rimas JASIŪNAS, verslininkas: ,,Jau tuo laiku buvau versle, tačiau Nepriklauomybės nesiejau su naujomis verslo galimybėmis. Ne verslas buvo svarbiausia. Buvo euforija. Kiekvieną smulkmeną vertinome kaip pergalę: Katedrą grąžino, gatvės pavadinimą pakeitė… Džiaugsmas užplūsdavo kiekvieną kartą, kai žengdavome nors ir mažą žingsnelį į priekį. Kalbant apie ekonomiką, atsimenu, kokias emocijas išgyvenau, kai pirmą kartą išvažiavau į Vakarų Vokietiją. Nuėjau ten į prekybos centrą, Vokietijoje prekių asortimentas buvo toks, kaip dabar pas mus ,,Maximoje“. O Lietuvoje parduotuvių lentynose stovėjo tik beržų sulos trilitriai. Taip gerai, kaip gyvename dabar, – niekada negyvenome. Tik labai greitai užmiršome tas parduotuvių lentynas su sulos stiklainiais. Atsimenu, tada Vokietijos prekybos centre galvojau: ,,mes taip niekada negyvensime“.
