A.BARANAUSKO IR A.VIENUOLIO-ŽUKAUSKO MEMORIALINIS MUZIEJUS

Dalintis Facebook Dalintis Twitter

<!– /* Style Definitions */ p.MsoNormal, li.MsoNormal, div.MsoNormal {mso-style-parent:””; margin:0in; margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:10.0pt; font-family:”Times New Roman”; mso-fareast-font-family:”Times New Roman”; mso-ansi-language:LT; mso-fareast-language:LT;} a:link, span.MsoHyperlink {color:blue; text-decoration:underline; text-underline:single;} a:visited, span.MsoHyperlinkFollowed {color:purple; text-decoration:underline; text-underline:single;} em {font-weight:bold; font-style:normal;} @page Section1 {size:595.35pt 842.0pt; margin:28.4pt 28.35pt 28.35pt 85.05pt; mso-header-margin:.5in; mso-footer-margin:.5in; mso-paper-source:0;} div.Section1 {page:Section1;} –>

Šį savaitgalį švenčiamas Anykščių Šv. Mato bažnyčios šimtmetis

Informuojame, kad šių metų rugsėjo 25-27 dienomis Anykščiuose švenčiamas Šv. Mato neogotikinės bažnyčios šimtmečio jubiliejus. Penktadienį – sekmadienį anykštėnai ir visos Lietuvos visuomenė kviečiama į šventovės sukakčiai skirtų apeigų ir kultūros renginių programą (pridedama).

I. Šventovė ir jos meno vertybės bei sakralinės kultūros skaidos projektai.

Anykščių Šv. Mato neogotikinė bažnyčia, 2009 m. yra paskelbta regioninės reikšmės nekilnojamąja kultūros vertybe, yra absoliuti miesto dominantė, jos architektūrinis centras. Bažnyčią ypač išskiria aukšti, galingi bokštai, viršuje vainikuoti karūnomis, šventovės fasado atvirumas, jos vertikalės, papuoštos kryžiais. Šimtametis sakralinis pastatas yra ryškiausias Anykščiuose statinys.

Pažymėtina, jog šimtmetį mininti bažnyčia, pastatyta 1899-1909 m., jau yra ketvirtoji miesto katalikų šventovė. 1442−1452 m., kuriantis miesteliui, buvo pastatyta Anykščių pirmoji bažnyčia. 1566 m. ir 1671 m. per gaisrus bažnyčia degė ir vėl buvo atstatoma. 1757–1768 m. pastatyta baltų plytų mūro, vienabokštė, barokinė bažnyčia. 1889 m. buvo parengtas bažnyčios padidinimo projektas (inž. Florijonas Vyganovskis), bet valdžia plėsti neleido. Todėl nuspręsta statyti naują šventovę, 1898 m. patvirtintas naujosios bažnyčios projektas (architektas Nikolajus Andrejevas). 1896-98 m. nugriauta senoji bažnyčia. 1899−1909 m. pastatyta naujoji raudonų plytų mūro, dvibokštė, neogotikinė, bazilikinio plano bažnyčia. 1914 m. gruodžio 8 d. bažnyčią konsekravo Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius šv. apaštalo evangelisto Mato titulu. 1909 m. pastatytą šventovę niokojo trys gaisrai. 1915 m. liepos 28 d. vokiečiai susprogdino viršutines bokštų dalis. 1917 m. pastatyti laikini mediniai bokštai. 1928 m. kovo 5 d. gaisro metu sudegė didysis altorius, dalis senojo parapijos archyvo. Iki 1932 m. atstatyti 79 m bokštai (pirmieji bokštai siekę 84 m) ir altorius. 1956 m. birželio 10 d., kirtus žaibui, vėl degė kairysis bažnyčios bokštas (atstatytas po metų). 1969 m. Anykščių Šv. apaštalo Mato bažnyčios klebonu ir dekanato dekanu buvo paskirtas kunigas Albertas Talačka (1921-1999). 1989 m. Popiežius Jonas Paulius II jam suteikė Monsinjoro – Šv. Tėvo garbės kapeliono – titulą. Per beveik tris dešimtmečius (klebonu ir dekanato vadovu dirbo iki 1995) kun. A. Talačka tipiniais bažnytinio meno kūriniai dekoruotą bažnyčią papuošė autentiškais profesionalių menininkų darbais – vitražais, skulptūromis, paveikslais, bareljefais. Monsinjoro rūpesčiu Anykščių Šv. Mato bažnyčia buvo skoningai dekoruota (autorius Vladas Vildžiūnas). Virš pagrindinio įėjimo sumontuotas storo stiklo luitų vitražas „Šv. evangelistas Matas“ (autorė – Anorta Marija Mackėlaitė, meistras Zigmas Laurinaitis, 1972 m.), bažnyčios langus papuošė 13 plono stiklo vitražų (autorė – Anorta Mackėlaitė, meistras Zigmas Laurinaitis, 1971-1986 m.), navose skulptūriniais akcentais įamžintas garsiųjų anykštėnų Konstantino Sirvydo (biusto autorius – skulptorius Jonas Meškelevičius, 1982 m.) ir Klemenso Kairio (portretinio bareljefo autorius skulptorius Leonas Žuklys, memorialinės lentos autorius tautodailininkas Liudas Tarabilda,1982 m.) atminimas. Šventovei dailininkas Vaidotas Žukas sukūrė tris paveikslus“ „Palaimintasis Jurgis Matulaitis“, „Šv. Kazimieras“, „Krikštas“. Anykščių Šv. apaštalo Mato bažnyčios klebonas, dekanato dekanas monsinjoras Albertas Talačka nuo 1969 m. vertingais meno kūriniais puošė ne tik bažnyčios interjerą, bet ir jos šventorių. Ypač vertinga Vlado Vildžiūno „Kristaus Nazariečio“ skulptūra (1992 m.). Kristaus Motinos kančia įkūnyta Romano Kazlausko „Liūdinčios Madonos“ skulptūroje (1990 m.). Garsiųjų anykštėnų rašytojų tėvai pagerbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano Kmieliausko skulptūra „Šventoji Šeima“ (1986 m.). Anykščių bažnyčios šventoriaus sienų tuščioms koplytėlėms 1981-1988 m. jaunas dievdirbys Rimas Idzelis išdrožė penkiolika Kryžiaus kelio skulptūrinių kompozicijų. Darbas buvo pradėtas nuo VI stoties „Veronika nušluosto Viešpačiui Jėzui veidą“. Per metus gimdavo po dvi kompozicijas. Monsinjoro A. Talačkos nuomone, „paskutiniosios stotys (nuėmimas nuo kryžiaus, laidotuvės) tiesiog spinduliuoja šiluma. Jos labai paprastos, aiškios ir vientisos. Prie jų norisi susikaupti, melstis, nurimti.“

Anykščių parapijai nuo 1995 m. pradėjus vadovauti klebonui, dekanui, kanauninkui Stanislovui Krumpliauskui, buvo įgyvendinti šventovės projektai, kuriais puoselėjamas architektūrinis ansamblis: atlikti šventovės bokštų rekonstrukciniai darbai, įrengtas įspūdingas bažnyčios apšvietimas, išgrįstas naujos dangos takas į šventovę. Ypač reikšmingas klebono S. Krumpliausko darbas – įrengti nauji vargonai. Kryptingai, nuosekliai imta rengti bažnyčioje tarptautinius vargonų muzikos festivalius (nuo 2001 m.). Per Šv. Kalėdas organizuojami teatralizuoti koncertai (nuo 2004 m.), kuriais tęsiama bažnytinių misterijų tradicija, šventovėje rengiamos sakralinio meno ir liturginių daiktų parodos (nuo 2004 m.). Ypač vertingos klebono Stanislovo Krumpliausko ir Anykščių rajono savivaldybės mero Sigučio Obelevičiaus naujausios kultūrinės iniciatyvos: šventovės bokšte numatoma įrengti miesto apžvalgos aikštelė, o senojoje parapijos salėje, 1930 m. pavadintoje Antano Baranausko sale, atidarytas Anykščių sakralinio meno centras, kuriame saugoma ir eksponuojama Monsinjoro A. Talačkos parapijai testamentu padovanota nacionalinės vertės dailės kūrinių kolekcija, biblioteka, archyvas.

II. Anykščių sakralinio meno centras ir jame pristatoma A. Talačkos dailės kolekcija

Šioje dailės kolekcijos neabejotinas šedevras yra italų tapytojo, žymiausio XVII a. pab. Romos dailininko Karlo Maračio (Carlo Maratti, 1625-1713) kompozicija „Marijos įvesdinimas į šventyklą“. Kolekcijos pasididžiavimas yra ir Europos diduomenės aukštai vertinto portretisto, austrų tapytojo Johano Baptisto Lampio (Johann Baptist Lampi, 1751–1830) sukurtas Užpalių seniūno, Lietuvos armijos generolo kunigaikščio Pranciškaus Sapiegos portretas. Išskirtinis ir kone unikalus eksponatas – nedidelis ant medžio lentos nutapytas nežinomo Romos dailininko kūrinys – Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas. Sakralumą spinduliuojantis, jautriai atliktas kūrinys primena italų ankstyvojo renesanso meistrų darbus ir siejasi su sakralinės dailės atgimimo ir atsinaujinimo siekusių XIX a. vid. Europos dailininkų (nazarėnų, prerafaelitų, puristų ir kt.) kūriniais. XVII a. pradžioje Bolonijos akademijos pradėtą Renesanso dailės palikimu besiremiančios aiškios ir disciplinuotos, tačiau tuo pat metu barokiškai dinamiškos tapybos kryptį kolekcijoje atstovauja nežinomo XVIII a. pab. dailininko nutapyta šv. Mykolo Arkangelo galva. XVII a. olandų tapybos mokyklai charakteringas nedidelio formato buitinio žanro paveikslėlis „Virtuvėje“. Nemažiau įdomus A. Talačkos kolekcijos kūrinys yra krokuviečio tapytojo, kurį laiką dirbusio ir Lietuvoje, Simono Čechavičiaus (Szymon Czechowicz, 1689-1775) „Autoportretas“ – vienintelis žinomas dailininko autoportretas, pasak žodinės tradicijos, nutapytas 1775 m. prieš pat mirtį (išliko kelios šio portreto kopijos). Lietuvos dailės aukso fondui priskirtinas vieno žymiausių Vilniaus meno mokyklos dailininkų, ilgamečio Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedros profesoriaus Jono Rustemo (Jan Rustem, 1762-1835) tapytas nežinomo vyro portretas. Kolekcijoje galima pamatyti taip pat XX a. Lietuvos dailės klasikų Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966), Kazio Šimonio (1887-1978), Jono Mackevičiaus (1872–1954), Jono Janulio (1888–1973), Česlovo Kontrimo (1902–1989), šių dienų menininkų Broniaus Uoginto (g. 1946), Vaidoto Žuko (g.1956), Aistės Ramūnaitės (g. 1957), Egidijaus Rudinsko (g. 1962) ir kt. kūrinius. Be tapybos ir grafikos kūrinių A. Talačkos kolekcijoje yra keletas profesionalių dailininkų sukurtų ar liaudies meistrų išdrožtų skulptūros darbų (šventųjų skulptūrėlių, bareljefų, krucifiksų). Profesionaliajai bažnytinei dailei atstovauja skulptūros „Šv. Augustinas“ ir „Šv. Grigalius Didysis“, greičiausiai anksčiau priklausę skulptūrinei Keturių Bažnyčios Tėvų grupei. Iš liaudiškos stilistikos darbų paminėtina vieno garsiausių ir originaliausių Lietuvos dievdirbių Liongino Šepkos (1907-1985) išdrožta Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlė, nuoširdūs ir saviti Juozo Mockūno (1871-1941) darbai (bareljefas „Mišių auka“, krucifiksas).

III. Šventovės jubiliejaus programa

Anykščių Šv. Mato bažnyčios šimtmečio jubiliejus švenčiamas ypač akcentuojant išskirtinį šventovės sakralinio meno kūrinių vertingumą. Pirmąją jubiliejaus dieną – rugsėjo 25 d. 16 val. Sakralinio meno centre rengimasis susitikimas su šventovėje modernius vertingus kūrinius sukūrusiais dailininkais, o šeštadienio vėlyvą vakarą 21 val. šventovėje rengiama istorijos ir muzikos valanda „Anykščių šventovės šimtmečio balsai“, kuria siekiama aktualiai pristatyti šventovės meninį paveldą.

Renginių metu bus pristatyta jubiliejui išleista knyga „Anykščių Šv. Mato bažnyčia. Vadovas“. Gausiai iliustruotame vadove apžvelgiama bažnyčios istorija, architektūra, interjeras. Pateikiamas bažnyčios planas su menotyrininkės Dalios Tarandaitės aprašytais interjero objektais – altoriais, klausyklomis, vitražais, meno kūriniais, taip pat apžvelgiami šventoriuje esantys paminklai bei Kryžiaus kelio stotys. Tai pirmas tokio pobūdžio leidinys Panevėžio vyskupijoje. Leidinį parengė A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, išleido UAB „Savas takas“.

Jubiliejaus programoje – iškilmingai aukojamos Šv. Mišios (sekmadienį, 27 d., šv. Mišias koncelebruoja Apaštalinio nuncijaus sekretorius Baltijos šalims mons. dr. Jean Fracois Lantheaume, Panevėžio vyskupijos Ordinaras J.E. vyskupas Jonas Kauneckas, vyskupas Juozas Preikšas), Šv. Sakramento adoracijos valandos, susitikimas su šventovėje dirbusiais dvasininkais, sakralinės muzikos koncertai, kiti kultūros renginiai (Sakralinio meno centre eksponuojamos parodos ir kt.).

Detali programa pridedama (ji paskelbta svetainės www.anyksta.lt skyriuje Informacija, ten publikuojama ir virtuali šventovės istorijos ir jos meno vertybių paroda) .

Informaciją apie jubiliejaus kultūros renginių programą teikia Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio- Žukausko muziejaus direktorius Antanas Verbickas (tel. (8 381) 58 015; 8 612 81067). Žiniasklaidai reikalingas iliustracines nuotraukas teikia Rasa Bražėnaitė e-paštu rasabraz@gmail.com, tel. 8 682 12276.