Geriausia premija – šalia skulptūrų besifotografuojantys žmonės

Per 59-erius savo gyvenimo metus anykštėnas Žilvinas Pranas Smalskas spėjo išbandyti be galo daug veiklos sričių – dirbo architektu,vadybininku, laikraščio redaktoriumi.Veiklusis anykštėnas vienu metu buvo net pasukęs į politiką – buvo išrinktas Anykščių rajono tarybos nariu. Kai, rodos, buvo visos galimybės kopti karjeros laiptais, Ž.P.Smalskas vieną dieną viską metė ir tapo laisvu menininku, įrodydamas, kad visai nebūtina kiekvieną dieną keliauti į samdomą darbą, kad galėtum užsidirbti orų atlyginimą.

Šiandien Ž.P.Smalskas pasinėręs į širdžiai mielas veiklas, mėgaujasi sao kūrybos gerbėjų įvertinimu, kuria ,,balvonus” ir rašo naują erotikos persmelktą poezijos knygą.

Su Ž.P.Smalsku pokalbio susitikome buvusio ,,buitinio” kieme veikiančios kebabinės lauko terasoje. Pakeliui link susitikimo vietos – ir aštuntus metus gyvuojanti Ž.P.Smalsko įrengta Gatvės galerija, apie kurią su pašnekovu ir pradėjome kalbą.

,,Kas mėnesį Gatvės galerijoje surengiama vis nauja paroda. Dabar bus galima apžiūrėti Debeikių seniūnijoje gyvenančio keramiko Vido Ražansko darbus. Stengiuosi, kad Gatvės galerijoje būtų galima susipažinti ne su svetimais, o su Anykščių rajono menininkais. Gatvės galerija veikia jau aštuonerius metus ir joje nė vieną kartą nesikartojo parodos autoriai”, – kalbėjo Ž.P.Smalskas.

Gatvės galerijos idėja gimė Ž.P. Smalskui įkūrus Anykščių menininkų asociaciją.

,,Prieš aštuonerius metus panašių Gatvės galerijų kituose Lietuvos miestuose dar niekur nemačiau, dabar panašių jau galima pamatyti, pavyzdžiui, Utenos mieste”, – sakė Ž.Smalskas.

Pašnekovas prisipažino, kad svarbiausia jo gyvenimo idėja – užsiimti tuo, kas jam patinka pačiam.

,,Jau nemažai metų nebedirbu valdiškų darbų. Buvau atsitiktinai pradėjęs dirbti tuometiniame Anykščių turizmo informacijos centre, bet man ten nepatiko – apsisukau ant kulno ir išėjau. Ten kažkoks laiko gaišimas – sėdi žmogus su inžineriniu išsilavinimu savaitgalį, atvažiuoja dvi ,,bobos”, parodai joms, į kurią pusę Puntuko link važiuoti. Kokia čia prasmė gyvenimo, kur čia nauda visuomenei?” – retoriškai klausė Ž.P.Smalskas.

Pasiteiravus, ar tapus laisvu menininku įmanoma pragyventi, Ž.P.Smalskas vardijo, kuo užsiima: ,,Prieš keletą metų sukūriau Paežerių žvejų klubą, įsteigiau Anykščių menininkų asociaciją, dirbu su siaurojo geležinkelio ,,plėšikais”, turiu poezijos programą…”

ėnesį gauna pastovias pajamas vaistams, nes turi problemų dėl širdies. Visi kiti uždarbiai, kaip pats sakė, ,,iš chaltūros”.

Bene labiausiai pastebima dabartinė Ž.P.Smalskaus veikla – medinių kompacijų kūryba Anykščių krašto erdvėms.

,,Paskutinė mano sukurta medinė skulptūrinė kompozicija, sauganti Baltakių sodybvietės šulinį Strazdiškyje, vadinasi ,,Strazdas” “, – pasakojo Ž.P.Smalskas.

Menininkas skaičiavo, kad medinių bei šiaudinių kompozicijų bus sukūręs jau beveik pusę šimto.

,,Pradėjau tuos ,,balvonus” kurti dar prieš armiją.Vasarodavome prie Nemuno, teta ten sodybą turėjo. Tai buvau ten sukūręs, po to mečiau juos kurti, neseniai vėl pradėjau”, – sakė Ž.P.Smalskas.

Medines kompozicijas,. vadinamuosius ,,balvonus”, Ž.P. Smalskas siūlosi sukurti visiems, kas tik norėtų pasipuošti neįprastu meno kūriniu.Tiesa, net ir už nemažus pinigus menininkas tai padaryti gali ir nesutikti.

,,Neseniai kreipėsi į mane viena Amerikos lietuvė dėl ,,balvono” sukūrimo. Atsisakiau užsakymo, nes ji pageidavo angelo. Pie ko čia tas angelas sodyboje? Kitas užsakovas kaimo turizmo sodyboje pageidavo medinės gulbės. Taip pat atsisakiau ją sukurti. Kičas yra nesąmonė, jokio žaismo, įdomumo. Tokiais atvejais man pačiam neįdomu kurti, turi būti kažkoks šarmas, todėl renkuosi darbą tokį, kuris man yra įdomus”, – principingumą demonstravo Ž.P.Smalskas.

Pokalbio metu menininkas prisiminė anksčiau matytą fantastinį filmą.

,,Žmonės gauna kreditą gyvenimo trukmės – tai elektroninė apyrankė ant rankos. Ir žmogus už viską, už pirkinius, keliones, atsiskaito savo gyvenimo trukme. Žmonės vieni iš kitų tuos gyvenimo kreditus vagia arba gali juos atiduoti kitiems. Ir iš tikrųjų mes šiandien, dirbdami savo darbuose, darome ne ką kita, kaip parduodame savo gyvenimo laiką”,- į filosofinius pamąstymus nukrypo Ž.P.Smalskas.

Ž.P.Smalskas feisbuke neseniai buvo paskelbęs, kad ruošiasi išleisti jau trečiąją poezijos knygą. Feisbuke poetas taip pat pranešė, kad knygos iliustravimui ieško vietinių moterų erotinių nuotraukų.

,,Atsiliepė į mano kvietimą. Atsiuntė man į ,,mesendžerį” kelias fotografijas. Ir, atrodo, meninės fotografijos, darytos rūmuose. Nuoga moteris velkasi kažkokį drabužį, galvos nesimato. Aš tas nuotraukas įkėliau į savo feisbuką kaip pavyzdį, kokių knygai laukiu fotografijų.O feisbukas man trims paroms už tai užblokavo mano paskyrą”, – juokėsi Ž.P.Smalskas.

Pašnekovas prisipažino, kad šiemet kiek sunkiau sekasi su siaurojo geležinkelio ,,plėšikų” teatralizuota programa.

,,Nėra turistų, ilgą laiką truko karantinas. Kai bus galima siauruko traukiniu važiuoti susigrūdus ir gerti iš vieno stikliuko, tada kompanijos ir baliavos. Nes daugiausia siauruku važiuodavo įmonių kompanijos. Įmonės, matyt, šiemet normaliai neužsidirbo”, – svarstė Ž.P.Smalskas.

Teatralizuotas siaurojo geležinkelio keleivių užpuolimas, pasak Ž.P.Smalsko, šviesaus atminimo režisierių Galinos ir Vytauto Germanavičių sumanymas.

,,Po režiserių mirties susitikome su Gintaru Kerbedžiu ( buvusiu VšĮ ,,Aukštaitijos siaurasis geležinkelis” direktoriumi, – red.pastaba) prie bažnyčios per laidotuves.Pasikalbėjome ir G.Kerbedis pasiūlė ,,plėšikų” veiklą tęsti. Dabar aš esu,,plėšikų” vadas, vedu visą renginį”, – pasakojo Ž.P.Smalskas.

Ž.P.Smalskas jau kurį laiką vaidina Anykščių kultūros centro teatre.

,,Liepą Rokiškyje per Mindaugines rodysime misteriją ,,Mindaugas” “, – apie artimiausią pasirodymą scenoje informavo pašnekovas.

Anykščių kultūros centrui vadovauja garsus ir tituluotas režisierius Jonas Buziliauskas. Ž.P.Smalskas prisipažino, kad dirbti su šiuo režisieriumi – vienas malonumas.

,,Jis yra įžvalgus režisierius ir neprievartauja daryti to, kuo nesi. Jis parenka personažus, vos ne prototipus, tuomet vaidini save ir tai daryti lengva”, – apie teatro užkulisius kalbėjo pašnekovas.

Pasiteravus apie naujus kūrybinius sumanymus, Ž.P.Smalskas sakė, kad kuria naują medinę kompoziciją Ažuožerių kaimui.

,,Tai bus obelis, tačiau noriu ją sukurti taip, kad medinė kompozicija transformuotųsi į eglę. Per Kalėdas tą medį būtų galima papuošti šventėms”, – atskleidė menininkas.

Ilgais rudens vakarais Ž.P.Smalskas žada sėsti prie poezijos knygos ir sutvarkyti jos tekstus. Menininkas prisipažino, kad tai daryti tamsiais vakarais prie kompiuterio – pats tinkamiausias metas.

Paklaustas, ar Anykščiuose gyvenimas neatrodo pernelyg monotoniškas ir ,,lėtas”, Anykščių rajono savivaldybės Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatas Ž.P.Smalskas kalbėjo: ,,Vietiniai vyresnio amžiaus gyventojai prie to pripratę ir jiems nieko nereikia. Juos erzina naujovės. Pastato kokį mažosios architektūros elementą mieste, tuoj žmonės ir burba.Visi paburba, paburba, o po to apšnekėto objekto net nepastebi. Dabar tas Anykščių miesto centre ant daugiabučio sienos nupieštas ,,metalistų” gaidys…Akis priprato, ir nieko jis neerzina. Arba surūdijusio metalo suoliukai Vyskupo skvere. Pašnekėjo žmonės ir apsiramino.”

Ž.P.Smalskas prisipažino, kad gautos Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureato vardo, įvairių apdovanojimų už vaidmenis spektakliuose jis nesureikšmina.

,,Manote, kad čia žmonėms labai įdomu? Čia daugiau toks pačiam malonumas, kad esi pastebėtas valdžios. Man geriausia premija yra tada, kai matau, kad žmonės fotografuojasi prie mano sukurtų skulptūrų”, – kuklus išliko menininkas.