Dalis gyventojų renkasi ne darbą, o išmokas

Užimtumo tarnyba šalyje fiksuoja aukštą nedarbo lygį, tačiau kartu Lietuvoje sparčiai auga darbo pasiūlymų skaičius, o įmonės sako neberandančios norinčiųjų dirbti. Teigiama, kad tokiam dideliam nedarbui šalyje įtakos turi valdžios dalijamos išmokos, rašo portalas delfi.lt.

Tarnybos direktorė Inga Balnanosienė teigia, kad išties yra žmonių, kurie atėję į instituciją atvirai sako, jog jiems dirbti šiuo metu tiesiog neapsimoka.

„Nesvarbu, kad yra sudėtingesnė ekonominė situacija, yra skiriama labai didelė valstybės parama tam, kad darbo vietos būtų išsaugotos tvarios. Tai reiškia, kad jeigu mes dirbtinai sumažiname etatą iki pusės, tai žmogus tikrai nedirbs. Nė vienas iš mūsų nedirbtume už 200 eurų 4 val., kai juos galime gauti nedirbdami“, – sakė I. Balnanosienė.

Ji pripažino, kad nedarbo rodiklius kėlė 200 eurų darbo paieškos išmoka, nes tarnyboje pradėjo registruotis ir labai seniai darbo neturėję asmenys. Vis dėlto direktorė paaiškino, jog nedarbo augimui įtakos turėjo ne vien dalijamos išmokos: liepa yra metas, kai į tarnybą registruojasi studentai, profesinių mokyklų absolventai, moksleiviai.

BNS pirmadienį skelbė, kad, Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas birželio mėnesį Lietuvoje siekė 12,1 proc. ir buvo 2,1 proc. didesnis nei gegužę. Tarnyba pastebi, jog po ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo drastiškai smukusi darbo jėgos paklausa vėl auga.

Liepos 1 dieną šalyje iš viso registruota 208,1 tūkst. darbo neturinčių žmonių – 69,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 4,4 tūkst. daugiau nei šių metų birželio pradžioje.

Birželį į Užimtumo tarnybą kreipėsi 28 tūkst. darbo neturinčių žmonių – 31,4 proc. daugiau nei gegužę.