Tikriausiai apie hidroforus žino visi nuosavų namų savininkai. Hidroforas, iš esmės, yra vandens pompa/siurblys, kuris pakelia vandenį iš šulinio iki namo ar kitų vietų, kur jo prisireikia. Hidroforas yra montuojamas ir prijungiamas tada, jeigu namas neturi prieigos prie centralizuoto vandentiekio sistemos. Šį kartą dėmesį skirkime hidroforo prijungimui. Pasižiūrėkime į tai, kaip tai vyksta bei tai, ką jums apie pajungimą būtų verta žinoti.
Tikriausiai niekam nebus paslaptis, kad iš hidroforo dauguma žmonių (vartotojų/pirkėjų) tikisi gana paprastų dalykų. Hidroforas turėtų būti patikimas, ilgaamžis bei nesunkiai prižiūrimas. Labai smagu, jeigu pavykta įsigyti pigiai. Kokybės dėl kainos neaukokite, bet hidroforas varle.lt internetinėje parduotuvėje turėtų pasižymėti tikrai patrauklia kaina!
Prieš montuojant hidroforą, turite būti užtikrinti, kad įsigijote tinkamą įtaisą. Pasitaiko ir taip, kad atvažiavus montuotojams, darbai net neprasideda, nes hidroforas, pasirodo, esantis netinkamas. Jeigu hidroforą išsirinkote tinkamai – paskaičiavote debetą, vandens kėlimo galingumą ir kitus parametrus, prasideda pasiruošiamieji darbai. Montuotojai dar kartą išmatuos šulinio arba telkinio gylį bei atstumą iki paviršiaus. Kadangi hidroforas tikriausiai nestovės visai prie pat šulinio, būtina gerai suplanuoti vamzdyno trasą ir taip pat reikia pamatuoti atstumą nuo hidroforo iki telkinio.
Jeigu įdomu, iš kokio gylio hidroforas gali išpumpuoti vandenį, tai toks dydis priklauso nuo pačio siurblio. Įprasto įrenginio galingumas siurbimui yra 7-12 metrų, o tiekimo aukštis – 40-65 metrai. Būna ir išimčių, bet tai yra ir standartas. Hidroforai su injekcine technologija, dar vadinama indžektoriumi, gali įsiurbti vandenį iš gerokai giliau, bet jų kainos būna gerokai didesnės.
Baigus skaičiavimus ir matavimus, pereinama prie kasimo. Kasamas griovys, kurį profesinėje kalboje montuotojai vadina kiek įmantriai – tranšėja. Nors su Pirmuoju pasauliniu karu nieko bendro neturi, bet tokia tranšėja ir tinkamas jos iškasimas yra vienas iš svarbiausių darbo elementų. Negalvokite, kad tinkamą griovį prakasti yra paprastas darbas. Tam reikia planavimo, technikos, žinių ir laiko. Jeigu kasti reikia po pamatais, prisireikia dar daugiau papildomų darbų. Prastai iškastas griovys gali paprasčiausiai įgriūti ir tada suknežinti vamzdyną. Dėl šios priežasties neverta to daryti patiems.
Toliau klojami vamzdžiai, jie sujungiami. Trasa išvedžiojama pagal planą, kad būtų užtikrintas maksimalus sistemos saugumas ir efektyvumas. Kada vamzdynas jau įrengtas, reikia sudėlioti vožtuvus. Į šulinį arba prie šaltinio keliauja atbulinis vožtuvas. Galiausiai, kai viskas jau vietoje – vamzdžiai prijungiami prie hidroforo ir prasideda jo testavimas.
Jeigu viskas veikia, darbas yra sėkmingai pabaigtas, pakanka tik užlyginti tranšėją ir galima mėgautis kokybiška vandens sistema.
