Trečiadienį Ministrų kabinetas svarstys Lietuvos pristatymo užsienyje strategiją artimiausiam dešimtmečiui.
Dokumente nurodyta, kad įgyvendinu strategiją Lietuva 2030-aisiais pasaulyje bus atpažįstama „kaip atvira ir patikima sumanios ekonomikos valstybė, kur talentai prisideda prie globalių problemų sprendimo, o palankios sąlygos šalyje kviečia investuoti, kurti ir kaupti patirtis natūralios gamtos aplinkoje“.
Strategiją Vyriausybės užsakymu parengė bendrovės „New Agency“, „Synthesis Consulting Group“, MB „Blue Oceans PR“ ir „SuperYou“. Prie jos dirbo prekės ženklų metodologijos, reitingų sudarytojas Simonas Anholtas ir Estijos rinkodaros ekspertė Kristiina Ponamarjov.
Pasak strategijos kūrėjų, bendras Lietuvos žinomumas pasaulyje – mažas. Žinomumo ir reputacijos tyrimas parodė, kad apie Lietuvą žino daugiau nei tik pavadinimą ir geografinę vietą 28 proc. kokybiškai tirtų užsienio šalių gyventojų.
Kokybinis tyrimas atskleidė, kad Lietuvai ekonomiškai ir geopolitiškai svarbiose šalyse žinomumas nesiekia vidurkio: 7 proc. respondentų Lietuvą žino Prancūzijoje, 20 proc. – Jungtinėje Karalystėje ir 25 proc. – Vokietijoje. Už Europos ribų Lietuvos žinomumas irgi žemas, geriausias rezultatas Izraelyje – 26 proc. respondentų žinojo Lietuvą.
Strategijoje siūloma žinomumą stiprinti tam tikrose šalyse – pirmas prioritetas skiriamas Vokietijai, JAV, Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir Švedijai, antras –Norvegijai, Danijai, Suomijai, Ukrainai, Prancūzijai, Nyderlandams, Izraeliui ir Japonijai.
„Metas tikslinėms auditorijoms užsienyje išgirsti vientisą pasakojimą, išryškinantį Lietuvos stiprybes ir ateities potencialą, akcentuojantį šalyje kuriamas technologines inovacijas, kultūros atvirumą, modernų požiūrį į valdymą bei aukštą gyvenimo kokybę“, – rašoma dokumente.
Siūloma sukurti Lietuvos prekės ženklo vaizdą ir jį imti intensyviai naudoti per prezentacijas, dokumentų blankuose, stenduose, brošiūrose, bukletuose, ant dovanų maišelių, plakatų, vizitinių kortelių ir pan. Rekomenduojama internetinę svetainę www.lietuva.lt atnaujinti ir paversti pagrindiniu įvaizdžio kanalu, kur sistemiškai būtų teikiama svarbiausia informaciją apie Lietuvą.
Taip pat siūloma sukurti Lietuvos ambasadorystės programą, į ją įtraukiant žinomus žmones. Šalies žinomumui gerinti raginama kiek įmanoma išnaudoti socialinius tinklus, rengti pranešimus spaudai adresuojant jas tikslinėms žiniasklaidos priemonėms, rengti žurnalistų turus į Lietuvą, priėmimus jiems ambasadose, dalyvauti tarptautiniuose renginiuose. Rekomenduojama svarstyti naujo darinio – savotiškos idėjų kalvės – kūrimą, kuris jungtų išorinius įvaizdžio ir ekonomikos sektorių ekspertus bei institucijų atstovus. Jis turėtų siūlyti, rekomenduoti ir įgyvendinti simbolinius veiksmus bei įvaizdžio programas.
Trečiadienį Ministrų kabinetas svarstys Lietuvos pristatymo užsienyje strategiją artimiausiam dešimtmečiui.
Dokumente nurodyta, kad įgyvendinu strategiją Lietuva 2030-aisiais pasaulyje bus atpažįstama „kaip atvira ir patikima sumanios ekonomikos valstybė, kur talentai prisideda prie globalių problemų sprendimo, o palankios sąlygos šalyje kviečia investuoti, kurti ir kaupti patirtis natūralios gamtos aplinkoje“.
Strategiją Vyriausybės užsakymu parengė bendrovės „New Agency“, „Synthesis Consulting Group“, MB „Blue Oceans PR“ ir „SuperYou“. Prie jos dirbo prekės ženklų metodologijos, reitingų sudarytojas Simonas Anholtas ir Estijos rinkodaros ekspertė Kristiina Ponamarjov.
Pasak strategijos kūrėjų, bendras Lietuvos žinomumas pasaulyje – mažas. Žinomumo ir reputacijos tyrimas parodė, kad apie Lietuvą žino daugiau nei tik pavadinimą ir geografinę vietą 28 proc. kokybiškai tirtų užsienio šalių gyventojų.
Kokybinis tyrimas atskleidė, kad Lietuvai ekonomiškai ir geopolitiškai svarbiose šalyse žinomumas nesiekia vidurkio: 7 proc. respondentų Lietuvą žino Prancūzijoje, 20 proc. – Jungtinėje Karalystėje ir 25 proc. – Vokietijoje. Už Europos ribų Lietuvos žinomumas irgi žemas, geriausias rezultatas Izraelyje – 26 proc. respondentų žinojo Lietuvą.
Strategijoje siūloma žinomumą stiprinti tam tikrose šalyse – pirmas prioritetas skiriamas Vokietijai, JAV, Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir Švedijai, antras –Norvegijai, Danijai, Suomijai, Ukrainai, Prancūzijai, Nyderlandams, Izraeliui ir Japonijai.
„Metas tikslinėms auditorijoms užsienyje išgirsti vientisą pasakojimą, išryškinantį Lietuvos stiprybes ir ateities potencialą, akcentuojantį šalyje kuriamas technologines inovacijas, kultūros atvirumą, modernų požiūrį į valdymą bei aukštą gyvenimo kokybę“, – rašoma dokumente.
Siūloma sukurti Lietuvos prekės ženklo vaizdą ir jį imti intensyviai naudoti per prezentacijas, dokumentų blankuose, stenduose, brošiūrose, bukletuose, ant dovanų maišelių, plakatų, vizitinių kortelių ir pan. Rekomenduojama internetinę svetainę www.lietuva.lt atnaujinti ir paversti pagrindiniu įvaizdžio kanalu, kur sistemiškai būtų teikiama svarbiausia informaciją apie Lietuvą.
Taip pat siūloma sukurti Lietuvos ambasadorystės programą, į ją įtraukiant žinomus žmones. Šalies žinomumui gerinti raginama kiek įmanoma išnaudoti socialinius tinklus, rengti pranešimus spaudai adresuojant jas tikslinėms žiniasklaidos priemonėms, rengti žurnalistų turus į Lietuvą, priėmimus jiems ambasadose, dalyvauti tarptautiniuose renginiuose. Rekomenduojama svarstyti naujo darinio – savotiškos idėjų kalvės – kūrimą, kuris jungtų išorinius įvaizdžio ir ekonomikos sektorių ekspertus bei institucijų atstovus. Jis turėtų siūlyti, rekomenduoti ir įgyvendinti simbolinius veiksmus bei įvaizdžio programas.
