Garsiajai pianistei kartais norisi tik tylos („Aukštaitiškas formatas“)

„Muzika mano gyvenime buvo visada. Nuo pat mažens atsimenu dainuojančią mamą, močiutę ir visą mūsų šeimos ratą. Tai turbūt tapo mano dalimi“, –  „Aukštaitiškam formtui“ sakė garsi pianistė Paulina Dūmanaitė. Prieš porą dešimtmečių, kaip ir daugelis kitų anykštėnų atžalų, Paulina nedrąsiai, bet su dideliu noru muzikuoti pravėrė Anykščių muzikos mokyklos duris ir pradėjo mokslus smuiko bei fortepijono klasėse. Jau po kelerių metų  smuiko mokytojos  Violetos Bugenienės bei fortepijono mokytojos Irenos Meldaikienės auklėtinė  įvairiuose konkursuose sulaukė profesionalų įvertinimų, tapo daugelio konkursų laureate. Vėliau – studijos Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, Barselonos (Ispanija) bei Bazelio (Šveicarija) muzikos akademijose. Pergalingi pasiekimai tarptautiniuose pianistų  konkursuose, prestižiniai apdovanojimai bei premijos, rodos, tapo neatsiejama P.Dūmanaitės gyvenimo dalimi bei pasididžiavimu anykštėnams, kad Anykščiai – ne tik poetų ir rašytojų, bet ir muzikantų kraštas.

Anykščių Jono Biliūno vidurinės mokyklos moksleivė P.Dūmanaitė muzikos mokykloje mokėsi groti smuiku ir fortepijonu, tačiau prisipažino, kad vieno muzikos instrumento magija ją pakerėjo labiau.
„Fortepijonu pradėjau groti anksčiau nei smuiku. Turbūt tai ir lėmė mano tolesnį pasirinkimą. Negalėčiau pasakyti, kad smuikas buvo mažiau „prie širdies“. Abiem instrumentais groti sekėsi neblogai: daug kur koncertavau kaip smuikininkė ir labai mėgau griežti smuiku. Abu instrumentai yra nuostabūs, manau, kad tiesiog, visai pati to nesuprasdama, linkau labiau prie fortepijono, dalyvavau daugelyje fortepijoninių konkursų, o tai atimdavo daug laiko“, – pasakojo P.Dūmanaitė.
Anykščių muzikos mokykloje, kuri tapo jos didžiuoju tramplinu į muzikinį gyvenimą, praleistus metus  P.Dūmanaitė prisiminė su nostalgija.
„Mokytis Anykščių muzikos mokykloje buvo labai smagu. Turėjau bendraamžių draugų, su kuriais dalijomės patirtimis ir muzika. Tikriausiai labiausiai įsiminė kelionės koncertuoti į Pietų Prancūziją. Tai buvo Anykščių muzikos mokyklos  bendras projektas su vieno prancūzų miestelio muzikos mokykla. Kartu koncertavome, bendravome ir keliavome“, – į paauglystės prisiminimus nugrimzdo P.Dūmanaitė.
Daug kantrybės ir darbo reikalaujantis muzikos mokslas, kaip ir daugeliui jaunų žmonių, P.Dūmanaitei ne kartą sukėlė įvairių minčių. Būta net noro viską mesti ir mėgautis kitais širdžiai mielais užsiėmimais.
„Tikriausiai galėčiau pasakyti, kad perbėga galvą tokia mintis kartais – mesti muziką – ir dabar. Gali rasti labai daug priežasčių – kai buvau mažesnė, pavydėdavau draugams, kurie žaisdavo lauke, o man reikėdavo groti. Kai buvau paauglė ir mokiausi M.K.Čiurlionio menų mokykloje, jaučiau didžiulę įtampą: labai daug užsiėmimų, didelė konkurencija, niekada neturėjau atostogų. Dabar, kai jau esu profesionali pianistė, yra labai sunku rasti savo vietą rinkoje, kartais, atrodo, neįmanoma: tiek daug yra puikių pianistų pasaulyje. Bet manau, kad yra dar daugiau priežasčių tęsti savo kelią muzikos pasaulyje, kuris toks  beribis ir keliantis labai daug džiaugsmo“, – atviravo P.Dūmanaitė.
Po studijų Nacionalinėje Mikolojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje P.Dūmanaitė apsisprendė studijas tęsti svetur.
„Studijas užsienyje pasirinkau todėl, kad vieną dieną Vilniuje susipažinau (ir labai susižavėjau)  garsiu pianistu ir profesoriumi Pierre Reach. Jis buvo atvykęs į Vilnių vesti meistriškumo pamokų, kuriose aš dalyvavau. Tai buvo toks stiprus jausmas, kad po tos pamokos aš dėjau visas jėgas, kad galėčiau mokytis pas jį. Remiama M.Rostropovičiaus labdaros ir paramos  fondo, aš galėjau su juo susipažinti artimiau, važinėjau pas jį į pamokas Paryžiuje, o vėliau įstojau mokytis pas jį į Barselonos muzikos akademiją. Jis tapo man pačiu svarbiausiu dėstytoju, globėju, mane įkvėpė ir toliau skatina nenuleisti rankų“, – pasakojo P.Dūmanaitė.
Studijuoti ir gyventi užsienyje, toli nuo gimtų namų bei draugų, – iššūkis. Su tuo teko susidurti ir Paulinai.
„Pradžioje atrodė, kad sunkiausia išmokti kalbą ir pajėgti laisvai bendrauti su aplinkiniais ir vietiniais. Bet vėliau supratau, kad sunkiausia yra būti atvykėle iš kitur, neturėti nei šeimos narių, nei draugų, nei kokio nors žmogaus, kuris tau galėtų padėti, paguosti ar palaikyti kompaniją, kai jautiesi vieniša“, – pirmuosius metus užsienyje prisiminė P.Dūmanaitė.
Šiuo metu P.Dūmanaitė gyvena ir dirba ESCLAT muzikos ir šokių mokykloje fortepijono mokytoja Barselonoje (Ispanija). Studijų metais jai teko artimiau pažinti ir Šveicariją.
„Ispanija ir Šveicarija – labai skirtingos šalys. Ispanija – tai mano šalis, kurioje gyvenu ir džiaugiuosi kiekviena diena, praleista čia. Tai nuostabus oras, puikus maistas, labai šilti ir linksmi žmonės. Šveicarija visai kitokia – daug santūresnė, gal truputėlį griežtesnė ir labai įkvepianti savo gamtos vaizdais. Šveicarai – tai žmonės, kurie yra labai tvarkingi, mandagūs ir geranoriški. Man buvo didelė patirtis tęsti magistro studijas Šveicarijoje, kurioje tiek daug didelių kontrastų, palyginti su Ispanija“, – pasakojo P.Dūmanaitė.
Nuo  1998 metų P.Dūmanaitė yra pelniusi daugybę apdovanojimų nacionaliniuose bei tarptautiniuose konkursuose. Kaip pavyksta tapti geriausia?
„Nemanau, kad esu geriausia. Konkursai – tai sėkmės dalykas: viename gali laimėti, o kitame nieko nepasiekti. Nėra recepto, tai tik darbas ir žengimas pirmyn“, – kuklinosi pašnekovė.
Pianistė P.Dūmanaitė „Aukštaitiškam formatui“ atskleidė, kurie iš daugybės jos pelnytų apdovanojimų jai pačiai yra reikšmingiausi.
„Lietuvos kultūros ministerijos Jaunojo atlikėjo premija yra labai svarbus ir reikšmingas apdovanojimas man. Didžiulė garbė gauti šį garbingą apdovanojimą, nes jis reiškia, kad mano darbas ir pastangos yra įvertintos tuo gautu apdovanojimu iš mano gimtosios šalies. Labai yra sunku būti pianiste, išvažiavusia ir negrįžusia, o ir tai kartais daug ką lemia. Bet šis apdovanojimas skatina eiti toliau ir pirmyn žengti tvirtu žingsniu.
Žinoma, labai svarbi  yra Albacetės konkurse laimėta pirmoji vieta 2016 metais: ji atvėrė labai daug kelių Ispanijoje – pavyko surengti netgi du koncertinius turus po Ispaniją ir Kataloniją“, – sakė P.Dūmanaitė.
Perspektyvioji pianistė P.Dūmanaitė pasakojo, kad prie fortepijono kiekvieną dieną praleidžia daugybę valandų.
„Kiekvieną dieną stengiuosi pagroti bent keturias valandas prieš eidama į darbą mokyti vaikų. Kartais tai, žinoma, yra keturios, kartais dvi, o kartais ir aštuonios valandos prieš koncertus ar konkursus“, – sakė P.Dūmanaitė.
Barselonoje fortepijono mokytoja dirbanti P.Dūmanaitė pasakojo, kad jai mokytojos darbas teikia malonumą ir jau net duoda pirmuosius vaisius.
„Mokau vaikus nuo antro kurso Barselonoje. Pianistams tai turbūt neišvengiama: mes negalime groti orkestre ar ansamblyje – pianistai vienišiai, kuriems tenka užsidirbti mokant vaikus groti. Pradžioje buvo kiek sunku, bet dabar man patinka, stengiuosi būti griežta, bet artima mokytoja taip, kaip mane mokė mano brangūs mokytojai I. Meldaikienė, Baliukas Meldaikis ir Vaida Kirvelytė. Turiu net kelis konkursų laureatus savo klasėje“, – džiaugėsi P.Dūmanaitė.
Praeitų metų vasarą P.Dūmanaitė ištekėjo už ilgamečio draugo, ispanų gitaristo Aitor Garcia.
„Mūsų buitis labai panaši: keliamės, pusryčiaujam, sėdam groti atskiruose kambariuose, o vėliau – kas kur. Kai turim laiko, kurio beveik niekada neturim tarp koncertų, stengiamės pakeliauti  ir atsikvėpti. Poilsis muzikanto gyvenime yra lygiai toks pat svarbus, kaip ir didelis kasdienis darbas prie instrumento“, – asmeninio gyvenimo šydą praskleidė pašnekovė.
P.Dūmanaitė prisipažino, kad didžiąją dalį gyvenimo leidžiant su muzika labiausiai patinka klausytis…tylos.
„Turiu pasakyti, kad klausytis muzikos dažnai nemėgstu. Kai tiek daug valandų pragroji ir prisiklausai muzikos dėl to, kad tokia tavo profesija, tai kartais tik norisi būti tyloje. Na, o groti patinka romantinę, o ypač – rusų kompozitorių muziką“, – kalbėjo P.Dūmanaitė.
Vienas sunkiausių klausimų, kurį P.Dūmanaitė, ko gero, dažnai išgirsta iš savo draugų bei artimųjų – kada grįši gyventi ir dirbti į Lietuvą?
„Sunkus klausimas. Kartais gyvenimas pats sudėlioja tavo kelius. Kol kas turbūt ne, nes suradau savo kertelę čia, Barselonoje, bet… niekada nesakyk niekada“, – apie savo planus kalbėjo P.Dūmanaitė.
 Mintimis P.Dūmanaitė gana dažnai sugrįžta į gimtuosius Anykščius.
„Anykščiai –  labai gražus miestas, kurio aš visuomet pasiilgstu. Bet tikriausiai labiausiai pasiilgstu pasivaikščiojimų miške, prie upės ar takelio link Laimės Žiburio“, – sakė P.Dūmanaitė.
Praėjusių metų pabaigoje P.Dūmanaitė po Anykščius klajojo ne tik mintimis – prieš Kalėdas Anykščiuose surengė  muzikinį vakarą „Davidsbiundlerių Kalėdos“. Klasikinės  muzikos garsus  klausytojams dovanojo ne tik Paulina, bet ir  jos kolegos iš skirtingų Europos šalių: smuikininkė Ieva Pranskutė, gyvenanti Austrijoje, violončelistas Mislav Brajkovic iš Kroatijos ir altininkė Dovilė Juozapaitienė, gyvenanti Lietuvoje.
„Koncertuoti Anykščiuose visada labai malonu ir atsakinga, tai mano gimtasis miestas, aplinkui mane pažįstantys žmonės ir šeima! Šį kartą tai buvo tikrai ypatinga proga: galėjau švęsti Kalėdas namuose ir dar pakoncertuoti koplyčioje, kur nuo mažens rengdavau rečitalius. Galėjau pasidalyti tuo, ką geriausiai moku ir kas yra mano didžiausia gyvenimo dalis!“, – po koncerto Anykščių koplyčioje kalbėjo  P.Dūmanaitė.
Atlkėja P.Dūmanaitė džiaugėsi, kad pasiklausyti kalėdinio koncerto ,,Davidsbiundlerių Kalėdos“ susirinko pilna Anykščių koplyčios  salė.
,,Pilna salė, šilta publika, kuri mus palaikė ir skleidė labai gerą energiją! Tikrai labai ačiū visiems atėjusiems ir tikiuosi – iki greito!!!“, – apie dar vieną koncertinį sugrįžimą jau iš anksto užsiminė P.Dūmanaitė.
Gyvenime posakiu „Gyveni ir mokaisi“ besivadovaujanti P.Dūmanaitė patarė, kaip jauniems anykštėnams reikėtų siekti karjeros aukštumų.
„Svarbu niekada nenuleisti rankų, kad ir kaip sunku atrodytų. Svarbu stengtis, dirbti  ir siekti, ko nori. Viskas pasiekiama didelėmis pastangomis  ir norais“, – sakė P.Dūmanaitė.
Mstilsavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas, kurio stipendiją yra gavusi P.Dūmanaitė, skelbia, kad Paulina aktyviai koncertuoja Ispanijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje – grojo Barselonos auditorijoje, Santa Coloma auditorijoje Barselonoje, Fundacion Juan March salėje bei Karališkuose medicinos rūmuose Madride. Yra kviečiama koncertuoti fortepijono muzikos festivalyje „Semaine Internationale de Piano et de musique de chambre“ Blonay  (Šveicarija) mieste. Taip pat aktyviai koncertuoja kaip kamerinės muzikos atlikėja įvairiuose festivaliuose ( „Musics en Residencia“, „Festival de musica del Maresme“, „Piano a Castelnaudary“ ir t. t.).
Su smuikininku Bernatu Pratu įkūrė  duetą „Duo Gaudi“,  kartu aktyviai koncertuoja Ispanijoje ir kitose šalyse.
P.Dūmanaitė tobulinosi įvairiuose meistriškumo kursuose su visame pasaulyje gerai žinomais dėstytojais, tokiais kaip Edith Fisher, Dimitrijumi Bashkirovu, Peteriu Nagy, Borisu Bermanu, Alexanderiu Sandleriu, Nina Seriogina, Pauliu Badura-Skoda, Marceliu Baudetu, Petru Geniušu, Ferencu Radosu ir kitais.