Keliuko nėra, bet jį suniokojo (Nr. 82, 2020-10-20)

Pernai Debeikių seniūnijoje, Romuldavos kaime, sodybą įsigiję menininkai Rima ir Arūnas Bartkai manė, jog didžiausia jų problema bus atstatyti apgriuvusį namą.
Tačiau paaiškėjo, jog bėdų yra daug daugiau – atkurti elektros tiekimą ilgai negyventai sodybai kainuos tūkstančius, o žmoniško privažiavimo iki jos taip pat nėra.
Pastarosiomis dienomis lauko keliukas visiškai suniokotas ir Bartkai atkirsti nuo pasaulio.  

Suvaržė judėjimo laisvę

Bartkų sodyba pasiekiama servitutiniu keliuku. Spalio 15-ąją, pasak R.Bartkienės, pliaupiant lietui, šiuo keliuku sunkiąja technika važiavo elektrikai ir dabar keliukas lengvuoju automobiliu nebeišvažiuojamas.
XX amžiaus pradžios sąlygomis priversti gyventi Bartkai kreipėsi į „Anykštą“, o valstybinėms institucijoms išsiuntė raštą.
„Aš su savo vyru nebegaliu išvykti iš namų ir sugrįžti. Mūsų veiksmų (valios) laisvė yra suvaržyta.  Kaip žinote, demokratinėje visuomenėje tai yra viena iš pamatinių vertybių. Nors žmogaus valios suvaržymas neatneša jam tiek fizinės ar turtinės žalos, tačiau tokiais veiksmais padaroma didelė moralinė žala, kurios materialiai įkainoti negalima. Paaiškinsiu, ką reiškia laisvės atėmimas baudžiamojoje teisėje, mano atveju.  Baudžiamojoje teisėje laisvė suprantama kaip  žmogaus fizinė (galimybė pasirinkti savo buvimo vietą) ir (ar) kaip jo valios (galimybė pasirinkti elgesio variantą) laisvė. Šiuo metu negaliu išvykti ar sugrįžti namo servitutiniu keliuku. Priversta elgtis prieš savo norą ir valią, t.y. ieškoti galimybės važiuoti per ELMA ŽŪB laukus.
Kada Debeikių seniūnija ir Anykščių savivaldybė padės tarpininkauti, padedant sutvarkyti servitutinį keliuką?
Kada bendrovė, kuriai priklauso servitutinis keliukas, kartu su elektros tinklais sutvarkys jį?“ – rašte, kurį išsiuntė Anykščių rajono savivaldybės vadovams bei Debeikių seniūnui Alvydui Simanavičiui, išdėstė R.Bartkienė.       

„Tikro kelio čia niekada nebuvo…“

Debeikių seniūnas A. Simanavičius „Anykštai“ sakė, jog apie Bartkų problemas jis žinąs, tačiau neturįs galimybių padėti. Pasak seniūno, į Bartkų sodybą vedantis keliukas driekiasi per žemės ūkio bendrovės „Elma“ lauką ir yra privati nuosavybė. „Gal 30 metų ta sodyba buvo negyvenama. Tikro kelio čia nebuvo niekada“, – „Anykštai“ sakė Debeikių seniūnas. A.Simanavičius aiškino, kad žemės savininkai privalo suteikti teisę Bartkams privažiuoti iki savo sodybos, tačiau seniūnija ne tik neprivalo, bet ir negali prižiūrėti kelio, nes jis yra privatus.
A.Bartkus į problemą bando žiūrėti filosofiškai. „Kopdamas į kalną nekaltink tako, kaltink save, jog negali užkopti“, – aforizmu prabilo sodybos šeimininkas, regis, sutikdamas, jog privažiavimas į jo sodybą yra jo asmeninė problema. Tačiau šiuo konkrečiu atveju išeina paradoksas – kelią, kurio nėra, kurio niekas neprivalo prižiūrėti, gali niokoti kas netingi.
„Mes elektros tinklus apskundėme valstybinėms tarnyboms dėl elektros linijos sunaikinimo. Ar kelio sunkiokojimas nėra jų kerštas už mūsų skundus?“ – retoriškai klausė R.Bartkienė.

„Parazitus“ turi surasti seniūnas

Anykščių rajono vicemeras Dainius Žiogelis, išgirdęs istoriją apie suniokotą privažiavimą prie sodybos, sakė, jog ir pats asmeniškai turėjo analogišką problemą. „Kol dar negyvenau savo name, tik turėjau sodybą, vieną dieną radau ne  tik kelią suniokotą, bet ir „Litgrid“ technikos sumaitotą kiemą“, – sakė vicemeras D.Žiogelis. Jis „Anykštai“ sakė, kad sukėlė skandalą ir jau kitą dieną patys „Litgrid“ atstovai prisistatė į jo darbo kabinetą, greitai sutvarkė ir kelią, ir kiemą.
D.Žiogelio teigimu, ir Bartkų atveju privažiavimą iki jų namų privalo sutvarkyti jo niokotojai, o juos nustatyti, surasti, padėti susitarti privalo Debeikių seniūnas A.Simanavičius.
„Servitutas yra teisė praeiti, pravažiuoti, praginti gyvulius. Žemės savininkai servitutinio pravažiavimo negali suarti. Tačiau tai nėra kelias ir seniūnija negali jo remontuoti“, – dėstė rajono vicemeras D.Žiogelis. Pasak vicemero, servitutiniais pravažiavimais elektros linijas prižiūrinčios įmonės turi teisę važiuoti, tačiau jos privalo sutvarkyti kelius, jeigu juos suniokojo. „Tam ir yra seniūnas, kad nustatytų, koks parazitas ką sugriovė“, – emocingai kalbėjo Anykščių rajono vicemeras.

Privalo kompensuoti nuostolius

AB„ESO“ Anykščių padalinio vadovas Sigitas Petraška „Anykštai“ sakė, kad, sprendžiant pagal tai, kokios elektros linijos eina pro Bartkų sodybą, ten turėjo važiuoti elektros perdavimo operatoriaus AB„Litgrid“ automobilis. Pasak S.Petraškos, linijas prižiūrintys elektrikai turi teisę važiuoti net ir laukais.
D.Žiogelis patvirtino, kad elektrikams suteikiama teisė važiuoti net ir per pasėlius, tačiau jie privalo kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius.      

Gyvena be elektros

Bartkai sodybą Ramuldavos kaime nusipirko pernai lapkričio mėnesį. JAV bei Skandinavijoje daug metų gyvenę žmonės sakė, jog žinojo, kad perka namą, kuriam elektros tiekimas yra nutrauktas. Tačiau juos ištiko didžiulis nustebimas, kai paaiškėjo, kad ne šiaip nukirpta elektra, bet išmontuota ir visa elektros perdavimo linija, net stulpai ištraukti. Žinia, iš naujo nutiesti kabelius kainuoja didelius pinigus. Reemigrantai vis dar bando ieškoti teisybės, tačiau panašu, kad vilties pigiai susigrąžinti elektrą jau nedaug turi. „Visa Jungtinių valstijų sistema orientuota taip, kad tik geriau ir patogiau gyventi būtų piliečiams. Lietuvoje yra viskas atvirkščiai – valstybė gina tik valdžią ir verslą.“ – kalbėjo A.Bartkus.