Įrengiant apsisukimo aikštę šiukšliavežėms, Anykščių regioninio parko teritorijoje supiltas dirbtinis pylimas.
Vieno naujausių Anykščiuose Šaltupio individualių namų kvartalo, kuriame įsikūrę įtakingi anykštėnai, gatvės rekonstrukcija aplenkė gerokai senesnes Anykščių gatves, kur paprastesni žmonės dešimtmečiais gyvena be asfalto.
Rekonstruojamos Anykščių Šaltupio gatvės atkarpos pabaigoje, kurioje vos keli namai, sukastas milžiniškas pylimas, pailginantis buvusią kalvą, o ant jo įrengiama aptverta 20,5 x 19 metrų aikštė.
Ant dirbtinio pylimo įrenginėjama aikštelė bus pirmasis ir vienintelis toks inžinerinis statinys Anykščiuose, skirtas komunalininkų šiukšliavežėms.
Sąrašus pagal kažkokius kriterijus sudarinėja kažkas
Šaltupio gatvės individualių namų kvartale namus pasistatė dabartinis Anykščių elitas – verslininkai Albertas Pipiras, Rolandas Musteikis, Darius Čypas, kuris yra ir leidinių grupę valdančios UAB „Atvirai“ bendrasavininkis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus vedėjas Dainius Petrauskas. Dalis Šaltupio gatvėje gyvenančių verslininkų yra „Rotary“ klubo nariai.
Šaltupio gatvės atkarpos asfaltavimas ir aikštės įrengimas kainuos 382 tūkst. eurų. Rangos darbus atlieka Molėtų įmonė UAB „Melingos“ keliai.
Pasak Anykščių rajono vicemero Dainiaus Žiogelio, Anykščių miesto gatvės asfaltuojamos laikantis rajono tarybos patvirtinto prioritetinio gatvių sąrašo. Bet kaip tas sąrašas yra sudaromas, aiškių taisyklių nėra. Pasak D.Žiogelio, dabartinė valdžia sąrašą paveldėjo iš ankstesnės valdžios. „Aš jį tokį radau. Bet, man atrodo, kad tas sąrašas nuo 2015-ųjų nėra pasikeitęs./…/Buvo daug nusiskundimų, šiemet darysime sąrašo korekcijas“, – „Anykštai“ kalbėjo D.Žiogelis.
Anykščių savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Nikolajus Stanislavovas tikina, kad Šaltupio gatvė rekonstruojama todėl, kad „jai dabar atėjo eilė“.
Eilė kažkodėl iki šiol neatėjo jau beveik 30 metų stovinčiam gyvenamųjų namų kvartalui šalia buvusios „Rudilės“ degalinės. Ten daug gatvių ir nė viena iš jų nėra asfaltuota. Pats D.Žiogelis atkreipė dėmesį, kad neasfaltuota ir Anykščių Sportininkų gatvė, kurioje pirmieji namai statyti prieš 60, o paskutiniai – bent prieš 35-erius metus.
„Būna sudaroma darbo grupė, yra kriterijai. Darbo grupė sudaro sąrašą, o rajono taryba tvirtina“, – „Anykštai“ sakė N.Stanislavovas. Kokiais kriterijais remiantis toks sąrašas sudarinėjamas, valdininkas atsakyti negalėjo.
Prioritetinio gatvių asfaltavimo kriterijų sąrašo negalėjo išvardyti ir D.Žiogelis, ir laikinasis Statybos skyriaus vedėjas Valentinas Vitkūnas. „Mes esame tik vydytojai“, – tikino V.Vitkūnas.
Vėliau N.Stanislavovas prisiminė, jog prioritetinis gatvių sąrašas rajono Tarybos tvirtinimui buvo pateiktas be jokios darbo grupės. „Mes (Statybos skyrius – aut. past.) pateikėme – Taryba patvirtino“, – „Anykštai“ sakė N.Stanislavovas. „Nekoreguojame juk mes to sąrašo: išbraukiame tik tas gatves, kurios jau išasfaltuotos, ir viskas“, – tikino valdininkas.
Velnias koją nusilaužtų…
Pasak N.Stanislavovo, prioritetinis asfaltuojamų kelių ir gatvių sąrašas yra viešai skelbiamas, Anykščių savivaldybės administracijos internetiniame puslapyje. Tačiau jo surasti be valdininko pagalbos nepajėgėme. Reikia eiti į www.anyksciai.lt puslapio apačią. Radus nuorodą „turinys“ reikia spausti „daugiau“. Tada iš 26 įkonų pasirinkti kažkodėl reikia „Ekonomika ir verslas“.Tada rinktis „Gatvių rekonstrukcija“. Paspaudus šią nuorodą, iššoka du ilgi užrašai. Reikia spausti apatinį užrašą ir į Jūsų kompiuterį bus atsiųstas prioritetinis asfaltuojamų gatvių sąrašas. Šeštajame atsisiųsto failo puslapyje yra lentelė, kurios man reikėjo. Joje – „Anykščių miesto vietinės reikšmės gatvių su žvyro danga rekonstravimo ir kapitalinio remonto prioritetinis sąrašas.“
2017 metų gruodžio 21 dienos Anykščių rajono tarybos sprendimu į prioritetinę eilę yra įrašyta ir Šaltupio gatvė. Nei planuojamos asfaltuoti gatvės ilgis, nei darbų kaina neatitinka tikrovės. Orientacinis planuojamos asfaltuoti Šaltupio gatvės ilgis, kuris nurodytas lentelėje, yra 220 metrų, o orientacinė darbų kaina – 90 tūkst. eurų. Realybėje darbų kaina yra 382 tūkst eurų, o ilgis, pasak paties N.Stanislavovo, – 340 metrų…
Paklaustas, kodėl lentelėje skaičiai vienokie, o realybėje – kitokie, N.Stanislavovas sakė, jog orientacinėje kainoje gal klaida, gal turėjo būti 390 tūkst. eurų….
Vienintelė šiukšliavežėms skirta aikštelė
Apie keistą pylimą Šaltupio gatvės gale N.Stanislavovas aiškino: „akligatviuose privaloma įrengti apsisukimus spec. transportui“.
UAB Anykščių komunalinis ūkis direktorius Kazys Šapoka, „Anykštos“ paklaustas, ar dar yra Anykščiuose vietų, kur taip rūpinamasi „spec. transportu“, sakė, jog iki tol mūsų mieste nebuvo nė vienos apsisukimo aikštelės. „Kur mašinos negali apsisukt, pavažiuoja atbulos. Ir į kiemus įvažiuoja“, – dėstė K.Šapoka.
Beje, kalbant apie Šaltupio gatvės „apsisukimo aikštelės“ plotą, joje dabar sunkvežimiai galės lengvai apsisukti ir nenaudodami atbulinės pavaros.
N.Stanislavovas tikino, kad buvo viešas projekto aptarimas su Šaltupio gyventojais ir aikštė išdidinta pačių gyventojų pageidavimu. Pasak specialisto, nuo šiol ir kituose Anykščių akligatviuose bus projektuojamos didžiulės aikštės.
Priminsime, jog šiukšlės išvežamos toli gražu ne kiekvieną dieną, o pirmieji trys Šaltupio gatvės individualaus kvartalo namai yra visai šalia Šaltupio gatvės daugiabučių, į kurių kiemą šiukšliavežės šiaip ar taip važiuoja. Taigi, keblesnis šiukšlių išvežimas yra tik iš 3 ar 4 Šaltupio gatvės namų. Ir tam, kad šių namų gyventojai (arba šiukšliavežės) nepervargtų, statoma 400 kv. m. ploto apsisukimo aikštė.
Atkovojo žemę iš gamtos
Pasistatę ar statydami namus Šaltupio kvartalo gyventojai stengėsi plėsti savo nuosavybės ribas. Kas valdišką sklypą privatizavo, kas privačią žemę perpirko. Prasidėjus gatvės rekonstrukcijos projektavimui, Šaltupio akligatvio pabaigoje laisvos žemės, kur būtų galima be dirbtinio pylimo įrengti prabangią 400 kv.m. apsisukimo aikštę, šiukšliavežiams nebeliko.
Tačiau, kaip „Anykštai“ sakė Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas N.Stanislavovas, Šaltupio gatvės gyventojai per projekto pristatymą pageidavo, kad būtų išdidinta aikštė, todėl buvo privežta žemių, supiltas pylimas.
Projektuotojų atstovas, AB „Panevėžio statybos trestas“ projekto vadovas Mindaugas Gaigalas, kalbėdamas su „Anykšta“, net neužsiminė, jog apsisukimo aikštę išdidino ir teritoriją sudarkė gyventojų prašymu. „Visos aikštės yra daromos pagal statybos reglamentą spec. transportui apsisukti. Privalome remtis norminiais dokumentais ir nepažeisti žmonių interesų. Jūs klausiate, kodėl suprojektavome pagal norminius dokumentus?“ – retoriškai klausė M.Gaigalas.
Tačiau jeigu, kaip sakė savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas N.Stanislavovas, aikštė buvo išdidinta po viešo projekto aptarimo su gyventojais, išeitų, jog pirminis M.Gaigalo projektas jiems buvo pateiktas numatant mažesnę aikštę… Kuri, kaip bežiūrėsi, taip pat turėjo atitikti STR reikalavimus.
Statybos techninis reglamentas neapibrėžia aikštės dydžio
Patys susiradome Statybos techninį reglamentą (STR). Jame rašoma: „Akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės. Akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės. Apskritimo formos aikštelių matmenys parenkami vadovaujantis 9 lentele. Tipinės apsisukimo aikštelių formos ir jų matmenys priklausomai nuo projektinio automobilio pateiktos 4, 5, 6, 7 paveiksluose. Galimos ir kitokios akligatvių formos ar matmenys, tačiau visais atvejais būtina užtikrinti projektinio automobilio apsisukimą.“
STR nenurodo, kokio tipo automobiliams – lengviesiems ar sunkvežimiams su priekaba – privaloma įrengti apsisukimo aikštelę akligatvio pabaigoje. Apsisukimo aikštelė lenviesiems automobiliams gali būti 70-80 kv.m. ploto arba 5-6 kartus mažesnė už įrengtą Šaltupio gatvės gale.
Beje, tokio dydžio automobilių apsisukimo aikštės akligatviuose nėra ne tik Anykščiuose, bet ir kaimyniniuose dideliuose miestuose – Utenoje ir Panevėžyje. Bent jau apie tokių aikščių įrengimą nėra girdėję „Anykštos“ kalbinti šių savivaldybių administracijų specialistai.
Technines užduotis projektuotojui – AB„Panevėžio statybos trestas“ – pateikė Anykščių rajono savivaldybės Statybos skyriaus specialistai. N.Stanislavovas tvirtino, jog visgi ne jo skyrius pageidavo didelės automobilių apsisukimo aikštės, bet projektuotojas šitaip nusprendė. Galutinį Šaltupio gatvės rekonstrukcijos projektą 2018 metų lapkričio 21 dieną patvirtino tuometinis Anykščių savivaldybės administracijos direktorius Audronius Gališanka. Projektą suderino ir tuometinė laikinoji savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Jakniūnienė. Projektas pradėtas įgyvendinti šių metų vasarą, darbai privalo būti baigti iki šių metų lapkričio 31 dienos.
Pylimas sudarkė vaizdą
Anykščių rajono vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė, paklausta, ką mano apie Šaltupio gatvės pylimą, sakė, jog plika akimi matyti, kad projektuotojai nesikonsultavo su architektais. „Labai bloga nuomonė. Reljefas taip pat yra mūsų identiteto ženklas. Su juo reikia elgtis labai atsargiai. Šaltupio aikštelės pavyzdys yra įrodymas, kad ir atliekant tokius projektus turi dalyvauti ne tik kelininkai, bet ir architektai“, – kalbėjo D.Gasiūnienė.
Jos teigimu, aikštės matmenys yra neadekvataus dydžio, „iškrenta iš kvartalo mastelio“, palyginti su pačia gatve. „Visa atsakomybė tenka projektuotojui, kuris net nepradėjo vertinti Anykščių reljefo ypatumo ir vertingumo“, – tvirtino Anykščių rajono vyriausioji architektė.
Pasak jos, architektai turėtų dalyvauti net ir šaligatvių projektavime, o Šaltupio gatvės „piliakalnis“ galbūt net bus naudingas, žvelgiant iš pedagoginės pusės, kaip pamoka ateičiai…
Architektas, Anykščių rajono tarybos narys Kęstutis Indriūnas, „Anykštos“ paklaustas nuomonės apie Šaltupio gatvės gale atsiradusią aikštę, nuvažiavo jos apžiūrėti. „Kosmosas. Labai grubus sprendimas. Sugadino vietą“, – „Anykštai“ sakė K.Indriūnas. – Dirbau Norvegijoje. Mes šiukšlių konteinerius veždavome 500 metrų. Niekam ten nekyla klausimų ir minčių, jog reiktų keisti reljefą dėl to, jog kažkam nepatogu“, – patirtimi dalijosi anykštėnas.
Kęstutis Šerepka per naktį pakeitė nuomonę
Naujasis pylimas iškilo Anykščių regioninio parko teritorijoje. Projektą suderino Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka. Bet tik po „Anykštos“ žurnalisto skambučio regioninio parko direktorius nuvyko apžiūrėti pylimo.
„Vietovė sudarkyta. Supiltas kalnas 45 laipsnių kampu“, – kalbėjo K.Šerepka. Tačiau jis sakė, kad projektas dar nebaigtas, jog kalnas bus … pakoreguotas, padarytas nuožulnesnis, apželdintas. Paklaustas, kaip techniškai kalną, ant kurio baigiama įrengti aikštė, įmanoma padaryti nuožulnesnį, direktorius aiškino, jog tai ne jo problemos…
Objekto techninis prižiūrėtojas, Anykščių savivaldybės administracijos Statybos skyriaus specialistas Gediminas Maigys „Anykštai“ sakė, jog projekte, kurį derino K.Šerepka, ir buvo numatytas 45 laipsnių pylimo kampas. „Reklamiškai akumuliuotai – nebuvo pateikta. Tačiau pasigilinęs į projektą, jis nuolydžio kampus galėjo susirasti“, – paklaustas, ar Anykščių regioninio parko direktorius žinojo, ant kokio projekto pasirašo, „Anykštai“ sakė G.Maigys.
Pasak techninio prižiūrėtojo, pylimą padaryti nuožulnesnį galima tik atlikus naują viešąjį pirkimą.
Kai po dienos perskambinome K.Šerepkai, jis „Anykštai“ kalbėjo jau visiškai kitaip. „Projekte yra numatytas 45 laipsnių kampas ir jis toks turi būti. Koks dabar yra kampas, aš nežinau.Vakar jūs mane neteisiningai supratote. /…/Bus viskas normalu, bus apželdinta, įsipieš į bendrą vaizdą“, – tikėtina, jog išsiaiškinęs, kokį projektą patvirtino, su „Anykšta“ po dienos jau visai kitaip kalbėjo Anykščių regioninio parko direktorius K.Šerepka.
Pagal projektą nuo Šaltupio gatvės į pylimo vietą turėjo būti pervežta 2577 kubiniai metrai žemių. Vieno kubinio metro pervežimas įvertintas 5 eurais. G.Maigys sakė, jog buvo atvežtas ir kažkoks kiekis grunto iš karjerų ar kitų objektų, tačiau naujų žemių vežimas buvęs pačių rangovų reikalas, todėl projekte apie jį nerašoma.
„Rotariečiai“ stebės, kaip auga jų parkas
Pylimo papėdėje 2018 metais Anykščių „Rotary“ klubas pasodino ąžuolyną, pavadintą „Šimtmečio giraite“. Šalia šios prižiūrėtos giraitės auga ir Karaliaus Mindaugo ąžuolynas, pompastiškai, dalyvaujant tuometiniam Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui pasodintas prieš dvidešimt metų. Kur Karaliaus Mindaugo ąžuolyno teritorija, sunku suprasti, tačiau šalia „Šimtmečio parko“ yra ne tik krūmų, bet ir didesnių pavienų medžių. Matyt, jie ir bus parkas.
Ant kalvos, kurią dirbtinai padidinus įrengta apsisukimo aikštė šiukšliavežėms, namus turi keli Anykščių „rotariečiai“ – dabar į savąjį ąžuolyną jie galės išdidžiai žvelgti nuo šiukšliavežių apsisukimo aikštelės. Tiesa, nueiti į ąžuolyną jiems dabar bus sunkiau, dirbtinis kalnas – stačiais šlaitais.
Pagal STR reikalavimus „akligatvių pabaigoje turi būti išskirta teritorija pėstiesiems praeiti ir dviratininkams pravažiuoti“. Šaltupio gatvės pabaigoje nėra tokio nuėjimo ar nuvažiavimo. Savo akimis mačiau, kaip vaikai „byra“ nuo kalno link „Šimtmečio giraitės“ ir Karaliaus Mindaugo ąžuolyno.
Tad tikėtina, jog savivaldybės administracija netrukus gaus Šaltupio gatvės gyventojų prašymą įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus. Natūralu… Projektas neatitinka STR, gyventojai ir miesto svečiai atskirti nuo lankytinų objektų – giraitės ir ąžuolyno…
Sklypus nupirko iš pat valdžios panosės
Prieš keletą metų tuometinis rajono meras Kęstutis Tubis buvo suplanavęs Šaltupio gatvėje statyti biokuro katilinę. Sužinoję apie valdžios planus netoli jų namų statyti katilinę, trys Šaltupio gatvėje namus turintys asmenys (du verslininkai, o vienas ne verslininkas, bet gerą supratimą apie žemės sklypus turintis žmogus) skubiai nupirko 0,5 ha sklypą ir K.Tubio planas liko neįgyvendintas. Šaltupio vyrai sklypo savininkui pasiūlė daug didesnę kainą nei savivaldybė ir sugriovė bebaigiamą forminti sandorį.
Visgi versija, jog neadekvataus dydžio apsisukimo aikštė Šaltupio gatvės gale suprojektuota todėl, kad šioje gatvėje planuota statyti biokatilinę, vargu ar gali būti verta dėmesio. Šaltupio gatvės projektas buvo koreguotas 2018-ųjų metų pabaigoje, kai biokuro katilinės statybų planai Šaltupio gatvės pabaigoje jau buvo sugriauti.
