Klaibūnų kaime gyvenanti Lina Juodikevičienė – rankdarbių kūrėja. Ji savo laisvalaikio neįsivaizduoja be siūlų, adatos ir virbalų. Neria, mezga, gamina žaislus, bet mėgstamiausias jos užsiėmimas – siuvinėjimas kryželiu.
Siuvinėjimo kryželiu technika yra viena seniausių pasaulyje. Lietuviški siuvinėti dirbiniai rašytiniuose šaltiniuose minimi jau Vytauto laikais (XIV-XV a.). Tais laikais siuvinėjimu dažniau užsiimdavo kilmingi žmonės, o dirbiniai buvo skirti prabangai, ypatingoms apeigoms, dovanoms.
Per kelias dešimtis metų Lina yra sukūrusi daugybę paveikslų. Keletas jų puošia namų sienas, dauguma išdalinti draugams, giminėms, dalis paveikslų neįrėminti, tiesiog sudėti į spintą, nes rėmeliams reikia papildomų lėšų. Įspūdingiausias darbas – šv. Marija su kūdikiu. Šių paveikslų pagal užsakymus Lina yra išsiuvinėjusi net keturis, vienas jų iškeliavęs į Švediją.
Siuvinėjimo kryželiu patirtį Linai perdavė mama. Ji išmokė ir megzti, nerti, siūti. Užauginusi keturis vaikus, Lina galėtų pomėgiui skirti visą savo laiką, bet kartu augantis trejų metų anūkėlis reikalauja daug dėmesio. Siuvinėjimui kryželiu reikia daug kruopštumo ir laiko, tad močiutė kuria anūkui žaisliukus, gamina kalėdines puošmenas, kurias irgi siuvinėja kryželiu.
„Noriu baltų Kalėdų“- sako auksarankė, rodydama pilną pintinėlę sukurtų balto aksomo kalėdinių žaisliukų, išsiuvinėtų baltos žiemos paveikslėliais.
