Jungtinės Amerikos Valstijos – milžiniška valstybė, tiesa? Joje yra 50 valstijų, o kiek dar miestų, rajonų, mokyklų žmonių… O kada nors kilo mintis, kiek gi galėtų būti šioje šalyje išleistų knygų?
Ir kas galėjo pagalvoti, jog tarp milijonų visoje Amerikoje publikuotų leidinių sėkmę ir milžinišką skaitomumą užsitikrins autorius, kurio šaknys veda į Lietuvą? Taip, kalbame apie Jerome David Salinger ir jo bestselerį „Rugiuose prie bedugnės” – tai knyga, kuri iš viso yra išleista 60 milijonų tiražu, o kasmet šį skaičių papildo dar 200 000 egzempliorių.
Šis romanas – tai vienas populiariausių paauglių literatūros kūrinių visame pasaulyje. Ir nors jo autoriaus biografija plačiai aptarinėjama ir puikiai visiems pažįstama, nedaug kas žino, jog J. D. Salinger giminės medis kerojasi iki Lietuvoje esančio Sudargo miestelio.
Žydiškos Zalingerių šeimos šaknys
Jerome David Salinger protėviai buvo Lietuvoje gyvenantys žydai – dar kitaip vadinami litvakais. Jie gimė, augo ir gyveno Saudargo krašte. Tais laikais šioje vietovėje gyveno itin gausios žydų bendruomenės, o pats regionas priklausė Rusijos imperijai. Rašytojo senelis Simon Zalinger jau gimė Tauragėje, o močiutė Fania Kaplan – Baroniškių kaime.
Tiesa, garsiojo rašytojo seneliai iš Lietuvos į JAV išvyko dar gerokai prieš Holokaustą, ten šeima įsitvirtino, susilaukė vaikų. Visgi pats J.D. Salinger niekada nebuvo linkęs per daug kalbėti su žiniasklaida ir atvirauti apie savo gimines, todėl detalės, ar jis bendravo su savo seneliais ir koks jo paties santykis buvo su Lietuva, nėra žinomos. Šie faktai, jog J.D. Salinger šaknys veda į Lietuvą, pirmąkart panagrinėti Kenneth Slawenski knygoje „Dž. D. Selindžeris: Pakylėtas gyvenimas“.
Paminklas ant įspūdingo Sudargo piliakalnio šlaito
Šių metų birželio 19 dieną viename iš Sudargo piliakalnių buvo iškilmingai pristatytas paminklas garsiajam J.D. Salinger kūriniui „Rugiuose prie Bedugnės”. Tokiu būdu buvo tarsi sujungta: didysis Niujorkas (kuriame ir vyksta knygos herojaus pasakojimas) ir mažas miestelis prie Lietuvos ir Lenkijos sienos, paprasti Lietuvos litvakų gyvenimai ir didingi jų palikuonių nuveikti darbai. Paminklo autorius – Nerijus Erminas.
Metalinė skulptūros konstrukcija su žmogaus silueto kiauryme yra pastatyta ant rugiais padabinto betoninio pagrindo. Taip buvo siekiama sujungti tokio didmiesčio kaip Niujorkas didybę, knygos pavadinimą bei Lietuvos kraštovaizdį. Ant statinio yra parašyta: „1951 Bostonas ir 2020 Sudargas“ – taip kuriant sąsajas tarp šios knygos veikėjo, jos autoriaus bei Lietuvos.
Kodėl ši knyga sulaukė tokio didelio populiarumo?
Nors JAV vakarietiška, moderni ir laisva šalis, 1951 metais ši knyga susilaukė kontraversiškų vertinimų ir daug kritikos. Visų pirma, kritiką iššaukė J. S. Salinger minčių dėstymo stilius: „Rugiuose prie bedugnės” yra parašyta pirmuoju asmeniu, vartojama daug šnekamosios kalbos elementų, slengo, o pagrindinis veikėjas Holdenas nevengia ir vieno kito keiksmažodžio. Amerikiečiai iki tol literatūros puslapiuose tokio rašymo stiliaus nebuvo regėję, todėl J. S. Salingerio kūryba tapo sensacija.
Buvo kvestionuojama ir jo daroma įtaka jaunuoliams skaitytojams. Kritikai svarstė, ar toks susvetimėjęs, geriantis, rūkantis bei apie seksą galvojantis pagrindinis veikėjas rodo gerą pavyzdį juo besižavintiems bendraamžiams?
Visgi, yra teigiama, kad ir koks „nepatogus” buvo pagrindinis knygos veikėjas, jis buvo artimas tuometiniams paaugliams. Holdenas išreiškė išgyvenimus, kuriuos juto didžioji dalis to meto paauglių, todėl jis tapo laisvės, maišto simboliu. Šiuo simboliu jis yra ir dabar, nes romanas iki šiol nepraranda populiarumo dėl savo istorijos aktualumo, jį galima įsigyti paspaudus šią nuorodą.
„Rugiuose prie bedugnės” nėra stora, sudėtinga, terminais perpildyta knyga. J. D. Salinger šią istoriją parašė pakankamai paprastai, visiems suprantama, šnekamąja kalba. Todėl yra manoma, kad tai irgi viena svarbiausių priežasčių, kodėl kūrinį pamilo viso pasaulio skaitytojai. Tiesa, būtent dėl sakinių paprastumo J.D. Salinger sulaukė nemažai kritikos: recenzijose jis buvo laikomas neprofesionalu, blogu rašytoju. Visgi, autoriaus tikslas buvo suteikti balsą pagrindiniam knygos veikėjui paaugliui Holdenui – tai jis ir padarė.
Be to, yra teigiama, jog kai kurie romano motyvai buvo autobiografiniai, o ir pats J.D. Salinger yra prasitaręs, jog knygoje vaizduojamas vaikinas kai kuriais atvejais buvo panašus į jį patį.
Populiarumui įtakos galėjo turėti ir tai, jog ši knyga dėl savo kontraversiško turinio buvo uždrausta skaityti ne vienoje JAV mokykloje. O juk maištaujančiam jaunimui tokie draudimai kelia tik dar didesnį smalsumą, argi ne tiesa?
Romano tęsinys, su kuriuo J.D. Salinger nenorėjo būti net siejamas
2009 metais švedų autorius Frederikas Coltingas, kurio pseudonimas Johnas Davidas California, parašė romaną pavadinimu „Po 60 metų: braunantis per rugius”. Šioje knygoje pasakojama, kaip pagrindinis J. D. Salinger knygos veikėjas Holdenas gyvena praėjus daugiau nei pusei šimto metų. Tiesa, romane galima išvysti ir veikėją J.D. Salinger vardu.
Šis kūrinys susilaukė daug prieštaringų reakcijų iš originaliosios „Rugiuose prie bedugnės” gerbėjų. „The Gardian” teigimu, kūrinį peikė ir garsusis J.D. Salinger: jis padavė į teismą naujojo romano autorių pagrįsdamas tuo, jog romanas yra paviršutiniškas ir žemo lygio plagiatas. „Rugiuose prie bedugnės autorius” ieškinį laimėjo ir knyga toliau nebuvo spausdinama. Tiesa, 2010 metais, J.D. Salinger mirė, todėl dėl tolimesnės derybos dėl „Po 60 metų: braunantis per rugius” romano leidimo buvo pradėtos su paveldėtojais.
Galiausiai Frederikas Coltingas pasiekė savo: po J.D. Salingerio mirties jam buvo leista publikuoti knygą laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma, knyga negalėjo būti leidžiama ir platinama JAV ir Kanadoje, taip pat autorius turėjo pervadinti knygos pagrindinį veikėja bet kuo kitu, bet tik ne Holdenu Caulfieldu, be to, knygoje negalėjo būti jokių dedikacijų ir sąsajų su J.D. Salinger.
Užsidarė savyje ir daugiau nieko nepublikavo
Pats „Rugiuose prie bedugnes autorius” paskutinįkart viešai savo kūrybą skelbė 1965 metais „New Yorker” laikraštyje patalpinęs novelę pavadinimu „Hapworth 16, 1924”.
Nuo to laiko autorius užsidarė savyje ir daugiau nieko nepublikavo, tačiau kaip rašo “The Gardian” po J.D. Salinger mirties praėjus beveik dešimtmečiui, jo sūnus Matt patvirtino išleisiantis dar niekur nepublikuotus garsaus autoriaus kūrinius. Sūnus interviu teigė, jog J.D. Salinger niekada nenustojo rašyti, todėl šie kūriniai yra tvarkomi ir planuojama juos išpublikuoti. Tačiau kada bus išleisti dar niekam neregėti J.D. Salinger kūriniai – dar tiksliai nėra aišku