Neringa iš Trakų perima Lietuvos kultūros sostinės estafetę.
Antradienį neringiškiai perims kultūros sostinės simbolį – gintarinį medį – ir Nidos uoste įžiebs didžiulį šviesos labirintą, simbolizuojantį 2021-uosius Neringos – Lietuvos kultūros sostinės metus.
Dėl karantino jokių iškilmių ta proga nenumatoma, tačiau renginys bus transliuojamas virtualiai.
Oficialus kultūros sostinės atidarymas Neringoje iš vasario perkeltas į gegužės vidurį.
„Labai daug iššūkių teko rengiant Lietuvos kultūros sostinės programą. Dėl suprantamų priežasčių daug kas iki vėlyvo pavasario kelsis į virtualią erdvę“, – BNS sakė Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.
„Ambicijų tikrai neatsisakome, tikimės, kad bent jau vėlyvą pavasarį koronavirusas bus suvaldytas ir galėsime pasiūlyti tiek vietos bendruomenei, tiek Kuršių nerijos lankytojams tikrai įspūdingą programą“, – teigė jis.
Ši kurortinė savivaldybė 2021 metais ketina gyventi su šūkiu „Neringa – kultūros sala“.
„Kalbėsime ne tik apie mūsų gamtos ir kultūros paveldą kaip, ko gero, didžiausias Kuršių nerijos unikalumą atspindinčias vertybes, taip pat kalbėsime apie mūsų istoriją, apie Nidos dailininkų koloniją, Thomo Manno kūrybinį palikimą, apie šioje žemėje įvairius kultūros ir meno reiškinius organizuojančias bendruomenes“, – tvirtino N. Lendraitis.
Planuojama buvusio žuvininkystės ūkio teritorijoje įkurti menų zoną. Čia žadama įrengti įvairiems renginiams skirtą sceną, numatyti vietas viešajam maitinimui, erdves menininkų kūrybai – kūrybinėms dirbtuvėms, meno kūrinių parduotuvėlėms, dizaino studijoms ir kt.
Numatoma, kad čia vyks įvairūs muzikos renginiai, koncertai, šiuolaikinio šokio, kino, dailės bei literatūros renginiai. Taip pat rekreaciniai užsiėmimai vaikams, jaunimui, vyresniojo amžiaus žmonėms.
Kultūros sostinės programoje – per šimtas įvykių.
Planuojama, kad muzikantas Andrius Mamontovas, vizualinių instaliacijų kūrėja Jolita Vaitkutė ir šviesų dailininkas Audrius Jankauskas kurs muzikos, vizualinių instaliacijų bei šviesų dailės projektą „Grynumas“, kalbantį apie žmogus santykį su Neringos gamta.
„Grynumą“ žymės keturios instaliacijos, pasiekiamos nuo Nidos centro keliaujant pamariu link Tylos slėnio ir šalia jo esančio miško. Rugpjūčio pabaigoje viena jų virs į sceną, kurioje A. Mamontovas pristatys elektroninės muzikos ir Neringos salos garsų koncertą. Tai bus specialiai Neringai sukurta muzika.
Kitų metų vasarą į Neringą planuoja pakviesti ir Georgo Frydricho Hendelio barokinė opera „Acis ir Galatėja“. Ją kurs tarptautinė menininkų komanda.
Neringoje taip pat bus minima Nidos siela vadinamo maestro Vytauto Kernagio 70-ųjų gimimo metų sukaktis. Specialia V. Kernagio dainų koncertine programa ketinama pabaigti kultūros sostinės metus ir simbolinį gintarinį medį perduoti būsimai sostinei.
Į kultūros sostinės programą įtraukti ir tradiciniai renginiai: Kuršių marių regata, Juodkrantės kurorto dienos, festivalis „Benai, plaukiam į Nidą!“, vasaros pradžios šventė „Sveika, Neringa!“, tarptautinis tarpsritinio meno festivalis „N-žemė“, tarptautinis folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“, folkloro šventė „Pūsk, vėjuži“, Baltijos šalių Blokart vėjaračių čempionatas, tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas „Kuršininkų sakmės“ ir kiti.