Mados – labai nepastovus dalykas. Anksčiau populiarūs buvo ekstrasensai, dabar – egzorcistai. Publika, plūdusi pas ekstrasensus, dabar būriais patraukė pas egzorcistus, nes suprato – dėl visų nelaimių kalti jie, demonai. Net ir specializacija yra tokia – demonologas (nesumaišykite su kosmetologu). Jie tyrinėja visus raguotojo pasireiškimus. Lietuvoje vyko kunigo ir egzorcisto Benoit Domerque vizitas. Svečias iš Prancūzijos įvardino, kad jis siekia įspėti apie antikristinius (demoniškus) pėdsakus popkultūroje ir skaitė paskaitas įvairiose Lietuvos vietose apie „metalo” ir gotų muzikines kryptis. Tikėjausi, kad atvyks ir ir į Anykščius, nes kas jau kas, o Anykščiai praeitą vasarą buvo paskelbti vos ne demonų buveine, mat vyko festivalis „Velnio akmuo”. Tačiau neatvyko, ar čia demonų vis dėlto per mažai, ar rinka per menka, nesuprasi. Tai, kas gi tie, anot demonologo, antikristiniai ženklai?
Mados – labai nepastovus dalykas. Anksčiau populiarūs buvo ekstrasensai, dabar – egzorcistai. Publika, plūdusi pas ekstrasensus, dabar būriais patraukė pas egzorcistus, nes suprato – dėl visų nelaimių kalti jie, demonai. Net ir specializacija yra tokia – demonologas (nesumaišykite su kosmetologu). Jie tyrinėja visus raguotojo pasireiškimus. Lietuvoje vyko kunigo ir egzorcisto Benoit Domerque vizitas. Svečias iš Prancūzijos įvardino, kad jis siekia įspėti apie antikristinius (demoniškus) pėdsakus popkultūroje ir skaitė paskaitas įvairiose Lietuvos vietose apie „metalo” ir gotų muzikines kryptis. Tikėjausi, kad atvyks ir ir į Anykščius, nes kas jau kas, o Anykščiai praeitą vasarą buvo paskelbti vos ne demonų buveine, mat vyko festivalis „Velnio akmuo”. Tačiau neatvyko, ar čia demonų vis dėlto per mažai, ar rinka per menka, nesuprasi. Tai, kas gi tie, anot demonologo, antikristiniai ženklai? Ogi, pasirodo rūbai, visokie simboliai, galvos kratymas per koncertus, esą įpuolimas į transą ir panašios klišės, skirtos sukelti nepakantumą ir įtarumą. Kai pagalvoji, kad tik tiek būtų…
Einant tokiu keliu ir liaudies dainos kai kam su priedainiais „ojojoi” būtinai atrodys demoniškos, o lingavimas į taktą – irgi įpuolimas į transą. Nors realiai galvoju, kad kasdien Anykščiuose į transą, tik kitu būdu, įpuola žymiai daugiau žmonių negu per visus „metalistų” koncertus kartu sudėjus, o nepakantumas, nepagarba, netolerancija, pavydas, apkalbos, šmeižtai, neapykanta, depresija, nusivylimas, skausmas – daug baisesni „antikristiniai pėdsakai” negu kokie nors simboliai ant rūbų ar gitarų džeržgesys.Vyresnieji ir be muzikos puikiai apsieina.
Mane stebina tik vienas faktas – atsiranda žmonių, kurie ima kalbėti apie jaunimą tarsi ufonautus – jie iš kažkur atsirado, kažką daro, kas svetima, kas bloga ir t.t. Priminsiu, kad vaikai Lietuvoje vis dar gimsta natūraliu būdu, auga šeimose, mokosi mokyklose, todėl jie nenusileidžia kaip okupantų desantininkai su parašiutais į mūsų namus ir iš karto įpuola į transą kratydami galvas. Priminsiu, kad vaikai negimsta blogi ir neskleidžia blogio, kaip bandoma parodyti. Greičiau visos subkultūros yra ženklas, kad suaugusiųjų kultūra neturi ką duoti ir jaunimas priverstas ieškoti. Nors esu įsitikinęs, kad kultūra Lietuvoje turi ką pasiūlyti, priežastis greičiau kita – suaugusieji nori, kad jaunimas darytų tai, ko jie patys nedaro. Kitaip sakant, norime sumaitinti patiekalą, kurio patys nevalgome, o paskui stebimės, kodėl jie nevalgo. O kodėl turėtų? Kodėl turėtų jaunimas ieškoti dvasingumo, jei mūsų dvasingumas baigiasi 12 patiekalų per Kūčias, kodėl turėtų klausyti liaudies muziką, jei patys neklausome, kodėl lankyti rimtosios muzikos koncertus, jei patys nevaikštome, kodėl turėtų nesikeikti, jei patys „matais” nuklojam savo takus? Todėl galvoju, kad suaugusiesiems visų pirma reikia įvertinti savo gyvenimą, užuot pirštu badžius į jaunus žmones, kuriems ir taip pakankamai sunku susigaudyti chaotiškame pasaulyje. Juk tai kaip veidrodis, jų subkultūroje demoniškumo yra tiek, kiek jo mato suaugusiųjų gyvenime. Tik galbūt pavidalai kiti.