2011 m. birželio 17 – liepos 11 d. Internetinėje erdvėje (www.anyksta.lt, www.nyksciai.lt) vyko šmeižto kampanija prieš mane kaip asmenį, kaip gimnazijos direktorę, tuo pačiu ir prieš Antano Vienuolio gimnaziją. Ši kampanija nebuvo spontaniškas nuomonių ar požiūrių protrūkis. Tai buvo gerai apgalvota, politiškai labai naudingai ir tikslingai vairuojamų įžeidimų, žeminimų ir ciniško tyčiojimosi banga. Kokie jos tikslai?
2011 m. birželio 17 – liepos 11 d. Internetinėje erdvėje (www.anyksta.lt, www.nyksciai.lt) vyko šmeižto kampanija prieš mane kaip asmenį, kaip gimnazijos direktorę, tuo pačiu ir prieš Antano Vienuolio gimnaziją. Ši kampanija nebuvo spontaniškas nuomonių ar požiūrių protrūkis. Tai buvo gerai apgalvota, politiškai labai naudingai ir tikslingai vairuojamų įžeidimų, žeminimų ir ciniško tyčiojimosi banga. Kokie jos tikslai? Išskirčiau tris.
1. Palaužti mane kaip asmenį, kaip žmogų, sukompromituoti ne tik anykštėnų, bet ir visos Lietuvos akyse, nes šmeižto srautas sąmoningai buvo nukreiptas ir į respublikinę žiniasklaidą.
2. Sukompromituoti mane kaip gimnazijos direktorę. (Tikėtasi, kad viešai apjuodintas, nebūtais dalykais apkaltintas įstaigos vadovas turės jaustis labai kaltas, bus nutildytas, nebedrįs reikšti savo nuomonės, bus paklusnus, o geriausia – gal atsistatydins).
3. Pasinaudojant situacija sudaryti norimas prielaidas iš anksto sumodeliuotam miesto mokyklų tinklo pertvarkos planui. (A. Vienuolio gimnazijai jau daugiau kaip prieš 10 metų Švietimo skyrius primygtinai rekomendavo atsisakyti gimnazijos statuso, bet bendruomenė su tuo nesutiko. Dabar pasitaikė puiki proga palaužti gimnaziją).
Šmeižto kampaniją pradėjo ir toną jai davė miesto pedagoginės bendruomenės atstovai. Iš Anykščių rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo tyrėjų atlikto tyrimo paaiškėjo sveiku protu nesuvokiami dalykai: vienas iš pirmųjų vulgarių komentarų, atvėręs šliuzus purvo srautui, buvo parašytas iš Antano Baranausko vidurinės mokyklos direktorės, Tėvynės Sąjungos Anykščių skyriaus pirmininko pavaduotojos Onos Repečkienės asmeninio kompiuterio. Šalia – dar vienas panašaus lygio komentaras iš Antano Baranausko vidurinės mokyklos direktorės pavaduotojos ugdymui Veronikos Laimės Žemaitienės asmeninio kompiuterio. Stebėtinai „patrauklūs” pedagoginės etikos pavyzdžiai.
Neatsiliko ir Jono Biliūno gimnazijos bendruomenė, sinchroniškai derindamasi prie prasidėjusios visuotinės purvo akcijos.
Ši garbės dviejų mokyklų bendruomenėms nedaranti informacija į viešumą išėjo prieš mėnesį. Kokia atsakingų rajono institucijų bei jų vadovų reakcija? Galima sakyti, jokios. Rami tyla. Ar tylus pritarimas?
Peršasi išvada, kad švietimo sistemoje dirbantiems pedagoginiams darbuotojams galima nebaudžiamai pažeidinėti Lietuvos Respublikos Švietimo Įstatymą, mokyklos vadovo, mokytojo pareiginius nuostatus, mokyklos nuostatus, pedagoginę etiką. Manau, kad tai negali būti toleruojama.
Reikalauju, kad institucijos, atsakingos už sklandų švietimo proceso vyksmą rajone, atitinkamai įvertintų precedento neturinčius antipedagoginės, destruktyvios elgsenos faktus ir savo oficialią poziciją pateiktų viešojoje erdvėje – spaudoje ir minėtuose internetiniuose portaluose, kuriuose buvo vykdoma šmeižto kampanija.
Teisinių normų laikymasis turi būti privalomas visiems. Atkreipiu rajono Tarybos dėmesį į tai, kad 2012 m. kovo 29 d. Tarybos sprendimas Nr. TS-119 „Dėl priėmimo į Anykščių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo ir Anykščių rajono bendrojo ugdymo mokyklų aptarnaujamų teritorijų sąrašo patvirtinimo” yra parengtas ignoruojant Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-1369 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymo Nr.ISAK-1019 „Dėl priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo” pakeitimo” I skyriaus 3.1 ir 3.2 punktus ir Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr.V-2548 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. ISAK-1019 „Dėl priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo” pakeitimo” tokiu būdu apribojant ir pažeidžiant tėvų teisę rinktis mokyklą savo vaikui. Rajono Taryba yra švietimo įstaigų steigėja ir turi užtikrinti, kad jos priimami sprendimai būtų vienodai teisingi visoms jai pavaldžioms įstaigoms ir rajono žmonėms.
Pastaraisiais metais ir taip susikaupė daug skaudžių rajono problemų (šildymas, verslo apimčių mažėjimas, nedarbas, emigracija, rajono senėjimas ir kt.), todėl nereikia dirbtinai kurti naujų. Būtina visas jėgas telkti pozityviai veiklai: problemų analizei ir neatidėliojamam jų sprendimui.